Žemė – žmonijos maitintoja, guodėja

Pakalnėse, kloniuos pavasaris juokias –

Jau žemė nuo miego laisva.

Užkaito saulė, pražydo žibuoklės

Ir keičiasi miško spalva

Pakrūmėm skrajoja vėjelis švelnutis,

Bučiuoja pirmuosius daigus.

Anapus giružės, anksti atsibudęs,

Sudunda perkūnas smagus

Nulyja, nulyja lietutis ir saulė

Vėl šypsosi skaisti ir jauna.

Ir džiaugias pasaulis, ir svaigsta pasaulis,

Ir skamba artojų daina.

( Jonas Šiožinys ,, Pavasaris bunda‘‘ )

Kovo 20 – ąją – minime pavasario lygiadienį ir Pasaulinė Žemės dieną. Nuo šiandien diena pastebimai ilgėja, kol sustos keletą dienų prieš Rasos – Šv. Jono šventę.  Kol lygiadienis sutapdavo su Velykomis, senoliai šią dieną pradėdavo pūkštelėję į upelį.

Lygiadienis – tai astronominio pavasario pradžia. Tą dieną saulė teka tiksliai rytuose ir leidžiasi vakaruose. Lygiadienis minimas , kada Žemė, skriedamas apie Saulę, pasiekia tam tikrą orbitos tašką. Kiekvienais metais ši data truputį kinta – minimas kovo 20 arba 21 dieną.

Skulptūra ,, Vandenis“. Autorius Povilas Tamulionis. Pastatytas 1983 m. netoli Žalsvojo šaltinio. Kalno g. Pasvalys

Senoliai lygiadienio dieną aruoduose ranka pažarstydavę grūdus – tikėję, kad juos reikia pažadinti.

Lietuva Žemės dieną šįmet mini jau dvidešimt šeštąjį kartą. Jungtinės Tautos šią pasaulinę dieną oficialiai įteisino 1971m. Jai buvo pasirinktas pavasario lygiadienio laikas.

Atsiliepdama į Žemės dienos iniciatoriaus Johano MeConnello  kreipimąsi, 1992m. tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė kovo 20 –ąją paskelbti Žemės deną ir Lietuvoje.

Žemė – ypatingas Dievo tvarinys. Tai pasaulis gyvas grožio įsikūnijimas, džiaugsmo, įkvėpimo, šviesių jausmų šaltinis. Žemė yra kiekvienos gyvybės maitintoja ir gaivinantis šaltinis. Žemė  turi nenugalimą trauką, paslaptingą jėgą, kviečiantį kiekvieną žmogų prisiglausti, įsiklausyti bei nepamiršti parodyti jai didžiulę pagarbą.

Žemė buvo lietuvio ramintoja, guodėja, o gal geresnių laikų vilties žadintoja. Laikui bėgant žmogaus ir žemės santykiai keitėsi, tačiau žemės ir žmogaus santykiai liko iki  šiol neatskiriami.

Medis primena Pasvalio miesto istoriją.

Santykis su Žeme labai yra svarbus augančiai kartai. Jis skatina ir formuoja stebėjimo, dėmesio, sprendimo gabumus, gal ir mažina jaunimo emigraciją svetur, kitaip tariant , formuoja asmenybę , kuriai būdinga meilė ir pasiaukojimas savo Gimtinei, savo Tėvynei Lietuvai.

Daug yra gražių aprašymų, posmų pasakyta ar parašyta apie mūsų Motiną  Žemę maitintoją.

Žymus lietuvių tautos veikėjas rašytojas kunigas Juozas Tumas Vaižgantas savo kūryboje aprašo laukinę pievos augaliją , kiekvienam augalui negailėdamas epiteto, net apie piktžoles nieko blogo nepasakydamas: ,, niaugi Dievas be reikalo būtų ją padaręs, gal ir jų reikia gamai varsų, sudarant vieną ištisą Dievo buketą – pievą, Ak, kaip graži Lietuvos pieva per Šv. Joną!‘‘.

Mūsų jautrumas Žemės grožiui, kaip ir menui, pradžioje apsiriboja gražumu. Pamažu kildami grožio pakopomis, suvokiame didžiausias vertybes, kurioms kartais pritrūkstame žodžių apibūdinti. Žemės gamtos pamėgimas yra toks pat individualus estetinis suvokimas, kaip ir ir muzikos ar tapybos, net paties žmogaus gyvenimo kelias. Kai kurie žmonės mėgsta tik gražius peizažus, egzotiškus kraštų gamtą, o kalnai jiems didingi tik su kriokliais, uolomis ir ežerais, bet pamirštame didžiuotis savo gimtuoju kraštu – lygumomis, kalvomis, kalvelėmis, ežerais, ežerėliais, giriomis ir miškeliais, paukščiais bei žvėreliais.

Medis nukirstas, tačiau šaknys dar tvirtai laikosi. Pasvalys, Kalno g. 

Gamtos apsauga suprantama kaip žmogaus ir žemės harmonija. Santykių su žeme harmonija prilygsta draugystės ryšiams: negalima vieną draugo ranką glostyti, kitą – kapoti.  Žemė – vienas organizmas. Jos kūno dalys , kaip ir žmogaus, ir lenktyniauja, ir bendradarbiauja viena su kita.

Didžiausias XXI a. atradimas, ne naujausios technologijos ir jų beprotiškas naudojimas , o pripažinimas , kad žemė yra labai sudėtingas organizmas.

Žmonijai  dabar pavojingesnės pačių sukeliamos katastrofos, nei gamtos stichinės nelaimės.

Pasaulio mokslininkų pagrindinių pavojų sąraše – branduolinis terorizmas, mirtį nešantys nekontroliuojami virusai, genų inžinerija, gebanti keisti žmogaus asmenybę. Siaubingų pasekmių gali kilti dėl nekaltos klaidos ar piktavalio vieno žmogaus elgesio. Mokslininkai mano, kad išvengti katastrofos  ar bent sumažinti žmonijai Žemėje gali padėti tobulesnis mokslo tyrimų reguliavimas.  O svarbiausia tikėjimas Dievu bei žmogaus sąmoningas elgesys Žemėje.

Džiaugsmo bandoma ieškoti daug kur: draugystėje, pramogose, pokyliuose, sportiniuose žaidimuose, turistinėse kelionėse. Tačiau retai kas pažįsta vieną ypatingą džiaugsmo rūšį , kurią suteikia vienatvė ir suartėjimas su Žeme ir jos gamta.  Šį akimirka leis mums išlikti stipresniems ir su Dievo  pagalba ir mūsų žmonių pastangomis  įveikti negailestingą koronaviruso epidemiją.

Naudoti šaltiniai :

  Sudarė Rimantas Krupickas ir Česlovas Kudaba      Lietuvos Žemė  – Lietuvos geografijos skaitiniai, Kaunas ,, Šviesa‘‘ 2000

  Miškas ir mes , 2004 m. Žaliosios girios, 2003

  Gimtosios vietovės istorijos medžiaga, 2017, 2020 m.

2020 m. kovo 20 d.                         Vlada Čirvinskienė, Pasvalys


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: