Žėrintys didžių asmenybių pasauliai

Nacionalinės premijos laureatės, rašytojos, profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybos vakaras, vykęs Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, – didžiulė šventė literatūros gurmanams. Renginio metu buvo pristatytos naujausios, šiais metais išleistos V. Daujotytės knygos „Sofija“ apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę ir „Justinas Marcinkevičius. Salomėja Nėris. Alfonsas Nyka-Niliūnas. Mintys, pastabos, fragmentai“.

Šiame Nacionalinės premijos laureatų kūrybos sklaidos projekto „Literatūros ir kino dienos 2016“ renginyje lietuvių literatūros tyrinėtoja, habil. hum. m. dr., Vilniaus universiteto prof. emeritė, monografijų, studijų, esė, poezijos knygų autorė Viktorija Daujotytė ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai dr. Jolanta Karpavičienė, pristatydamos naujus leidinius, kalbėjo apie iškilias asmenybes, jų gyvenimą ir kūrybą, apie knygų atsiradimo ir išleidimo aplinkybes.

Jautriai, įtaigiai, pakylėtai ištraukas iš knygų „Sofija“ ir „Justinas Marcinkevičius. Salomėja Nėris. Alfonsas Nyka-Niliūnas. Mintys, pastabos, fragmentai“ skaitė aktorius Albinas Kėleris. Renginį moderavo bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė, kurios žodžiai visus pasakojimus suvėrė į nuostabų vėrinį.

„Tik pasitikėdamas amžinybe gali įeiti į kitų žmonių pasaulius, nors kiek priartėti prie tų, kurie buvo amžinybės globoje. Labai seniai norėjau parašyti knygą apie Sofiją. Tai buvo mano studijų pradžios laikas, 1963 metai. Pasisekė rasti knygą apie M. K. Čiurlionį su Sofijos laiškų ištraukomis. Tie laiškai man padarė stulbinantį įspūdį. Mes brendome nepakankamoje erdvėje, labai trūko žmogaus dvasios, kad jauni žmonės galėtų bręsti, teisingai suvokti. Mikalojaus Konstantino ir Sofijos meilė buvo tokia, kad galėjo pakelti dvasią, paskatinti kurti, dirbti, aukotis kitų labui“, – kalbėjo prof. V. Daujotytė.

Profesorė pasakojo, kad mąstydama apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Žemaitę, Šatrijos Raganą priartėjo prie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės. Susitiko su ja kaip su gyvenimo ženklais, simboliais, priartėjo prie tų dalykų, kurių net nenutuoki esant. Tokie buvo Sofijos ir Konstantino žiedai. Jie buvo sunerti taip, kad juos galėjo nešioti tik moteris.

„Kokia talpi žmogaus sielos scena, kurioje gali vykti gyvenimo drama. Vardas yra tam tikras ženklas. Sofija visą gyvenimą buvo graži ir išmintinga. Mirusiųjų laikas yra vienas ir tas pats. Pro tuos vartus, kuriuos atvėrė Sofija, buvo išeita į Salomėją Nėrį, Justiną Marcinkevičių, Alfonsą Nyką-Niliūną. Knygas parašome tam, kad suvoktume, ką reikėjo parašyti. Supranti ir ko tai knygai trūksta, gal tą parašys kiti“, – tokiomis įžvalgomis dalijosi prof. V. Daujotytė.

Pasak profesorės, kokia stipri Just. Marcinkevičiaus kūryboje jausenos šaknis, kad mes –Lietuva. Todėl mes reaguojame į Just. Marcinkevičiaus žodžius taip, kaip mes reaguojame į savo istoriją.

Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai dr. Jolanta Karpavičienė kalbėjo, kad vesdama daugybę ekskursijų šių rūmų lankytojams ir pristatydama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją bei kultūros paveldą pabrėždavo patriotizmo ir pilietiškumo svarbą, lietuvybės puoselėjimą. Istorikė, remdamasi savo potyriais, pasakojo apie iškilaus poeto, Atgimimo vedlio Justino Marcinkevičiaus asmenybę ir jo poeziją. Poetas nuoširdžiai palaikė Valdovų rūmų atkūrimo projektą, vėliau aktyviai dalyvavo jų kultūrinėje veikloje, lankydavosi renginiuose, skaitė savo eiles.

Bibliotekoje vykusio renginio klausytojai turėjo progą pažiūrėti vaizdo įrašą, kuriame Justinas Marcinkevičius kalba, koks yra prasmingas Valdovų rūmų atkūrimas, kiek juose yra praeities ir ateities.

„Sužinoję, kad prof. V. Daujotytė yra parengusi Justinui Marcinkevičiui ir kitoms iškilioms mūsų nacionalinės kultūros asmenybėms skirtą knygą, entuziastingai ėmėmės ją išleisti. Džiugu ir tai, kad leidinio pasirodymą paskatino ir verslo žmonės, suvokiantys investicijos į kultūrą svarbą: leidybą iš dalies parėmė įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis“, – kalbėjo dr. J. Karpavičienė.

Projektas „Literatūros ir kino dienos“ – tai tęstinis nuo 2010 m. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos vykdomas projektas, kuriuo per literatūrą ir meninius bei dokumentinius filmus siekiama populiarinti įvairių meno sričių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą, pristatyti visuomenei vertingas lietuvių autorių knygas.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: