„Židinio“ bibliotekoje eksponuojama skirtukų paroda (nuotraukų galerija)

Jei pas jus namuose yra knygų, tai didelė tikimybė, kad yra ir…knygų skirtukų. Taip, būtent skirtukų. Kodėl šiandien kalbame apie juos – tokią dažnai nepastebimą, knygos puslapiuose jaukiai pasislėpusią smulkmeną? Ogi todėl, kad skirtuko vaidmuo šiandien toli gražu nėra nuvertintas, nereikšmingas ar nepastebimas. Vieniems knygų skirtukai – miela dovanėlė ar suvenyras, parvežtas iš kelionės, o kitiems – populiari reklamos ar viešumo priemonė, meno kūrinys, dailus rankdarbis ar širdžiai brangius prisiminimus simbolizuojantis daiktas.

VII a. airių legenda pasakoja apie vienuolį Colomaną ir Elo, išmokiusį musę nutūpti ant eilutės, kurią jis skaitė, ir tupėti skaitomoje vietoje, kol vienuolis grįždavo prie knygos po pertraukos. Tiesa, tokios „gyvos žymelės“ gyvenimas nebuvo ilgas: kol vienuolis kartą neužvertė folianto su pačia „žymele“ viduje… Jei šiandien savo skaitytojams pasiūlytume išsidresiruoti knygos skirtuką, jie mūsų tikrai nesuprastų, o gal net ir gydytoją iškviestų. O jei rimtai pažiūrėjus į skirtuko atsiradimo istoriją, tai ji tikrai labai įdomi ir siekia Senovės Egipto laikus. Jau tuo metu raštininkai naudojo kažką panašaus į skirtuko prototipą: priklijuodavo papiruso gabalėlį ir pažymėdavo reikalingą vietą ant 40-ies ir daugiau metrų ilgio ritinių.

Pradėjus spausdinti knygas, į jų nugarėles neretai buvo įrišamos šilkinės juostelės, o pirmieji atskiri nuo knygos skirtukai pasirodė Anglijoje apie 1850 metus. Šiuo metu jie gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų, netikėčiausių formų ar dizaino ir net tampa kolekcionavimo objektu.

Nuo lapkričio 5 dienos pas mus, „Židinio“ bibliotekoje, eksponuojama skirtukų paroda, o stenduose – tik nedidelė skirtukų kolekcijos, atkeliavusios pas mus iš Šiaulių, dalis. Jos savininkė – būsimoji ekologė Regina Mačiulytė. Prieš atvykdama , Regina suskaičiavo savo kolekcijos eksponatus ir paaiškėjo, kad jų yra net 1014. Kaip ji pati sako, kol grįš namo, didelė tikimybė, kad šis skaičius jau bus išaugęs. Savo ruožtu mes pasistengėme tą skaičių padidinti tuoj pat ir padovanojome net 5 skirtingus mūsų bibliotekos paslaugas reklamuojančius skirtukus.

Regina mums papasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, kai mamos kolegė sugalvojo pati daryti skirtukus iš karpinių, dovanoti įvairiomis progomis ir taip jų prisikaupė kelios dešimtys. Pamažu paprastas skirtukų rinkimas išaugo į kolekcionavimą. Nors pirmąjį skirtuką Regina pasakoja gavusi 2004 metais, tačiau rimta kolekcininke laiko save tik pastaruosius dvejus metus. Kolekciją labiausiai padeda pildyti tėtis, bet giminės, draugai ar pažįstami, išgirdę apie jos pomėgį, mielai prisideda prie skirtukų rinkimo. Interneto galimybės ir geras kalbų žinojimas padėjo susirasti bendraminčių ne tik Lietuvoje, atsirado galimybė keistis knygų skirtukais su užsienio ir lietuvių kolekcininkais.

Regina tvirtina, kad jai visi skirtukai vienodai brangūs, įdomūs ir mieli. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro lietuviški skirtukai, bet yra atvežtų ir iš įvairių Azijos, Amerikos, Europos šalių. Ją nustebino tas faktas, kad kaimyninėse Baltarusijoje ir Ukrainoje knygų skirtukų gauti praktiškai neįmanoma, o jų paklausus knygyne, pardavėjos stebisi tokiu keistu pageidavimu.

Jei pažįstate daug skaitančius ar skirtukus renkančius draugus, pagalvokite, kad ši nereikšminga iš pirmo žvilgsnio smulkmena gali tapti puikiomis lauktuvėmis – jos nėra sunkios ir visuomet ras vietos net mažiausiame lagamine. Be abejonės, smagu žinoti, kad niekada neprašausi ir šimtu procentų įtiksi. O kol neišvykote į skirtukų „medžioklę“, kviečiame užsukti į biblioteką adresu Nemuno g. 76, pasivaikščioti knygų lentynų labirintu ir pasigrožėti pačiais įvairiausiais knygų skirtukais. Paroda veiks iki gruodžio vidurio.

Kai vieną rudens ar žiemos vakarą pasiimsite knygą, neužmirškite pasiruošti ir skirtuko skaitomai vietai pažymėti. Ir visai nesvarbu ar tai vasarą primenantis ir tarp knygos puslapių sudžiovintas gėlės žiedas, ar nuotaikingas virš knygos žvelgiantis gyvūnas, ar iš močiutės kaimo parsivežta tautinė juostelė. Svarbiausia, kad jis taptų mielų ir geras emocijas keliančiu skaitymo kompanionu. Juk palikdamas skirtuką tarp puslapių tu tarsi kabini ant namų durų lentelę su užrašu“ AŠ GRĮŠIU“.