Žodžio laisvinimo istorija II. Žodžio mobilizacija

Žodžio laisvinimo istorija (II) Sausis… Atminties kupiūros

Žodžio laisvinimo istorija (II) Sausis… Atminties kupiūros 2

Žodžio laisvinimo istorija (2). Starto ženklas. Jo neišgirdo vietinės okupacinės struktūros

Žodžio laisvinimo istorija (2). Nubrėžtas rubikonas. Kaip jį peržengti?

Tai antrasis projekto sezonas. Pirmajame labiau siejau šią istoriją su savo patirtimi, leidžiant Sąjūdžio Panevėžio laikraštį „Laisvas žodis“. Negalėsiu jos išvengti ir toliau. Juk laisvindamiesi pirmiausia galvojome apie žodžio laisvę. Laisvėjo žodis, didėjo viešumas, laisvėjome visi. Tad šioje antrojoje projekto dalyje siūlysiu skaitytojui, klausytojui, žiūrovui prisiminti arba pažinti, mano manymu, svarbesnius ar įdomesnius laisvinimosi momentus Panevėžyje. Žinoma, jie neatskiriami nuo visos Lietuvos konteksto.

  1. Žodžio mobilizacija

Kontekstas – niūrus. 1990 metų gruodis. Vilniuje labai neramu. Aktyvėja LKP/TSKP, Lietuvos piliečių komitetas ir judėjimas „Vienybė-Jedinstvo-Jednošč“. Gruodžio 8 dieną  prie Vilniaus Sporto rūmų vyksta jų organizuotas mitingas. Reikalauja, kad atsistatydintų Lietuvos AT ir Vyriausybė, „neversdamos liaudies imtis ryžtingų veiksmų“! Savaitę prieš tai buvo prašyta sovietų valdžios jėga „įvesti reikiamą tvarką Lietuvoje“. Ką tai reiškia, akivaizdu naujausiojoje Rusijos istorijoje.

Visuomenės jautra ir dėmesys buvo sutelktas tik į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su Nepriklausomybės pažeidžiamumu. O juk ši buvo dar tokia trapi, tokia pasaulyje niekam nereikalinga! Atrodė, kad tik mums patiems. Na, dar latviams ir estams. Ir, be abejo, įvairių posovietinių ir soclagerio šalių demokratiniams judėjimams.

* * *

Po Maskvos įspėjimo – ekonominės blokados – „Jedinstvos“ pasireiškimai kėlė nerimą, bet ne baimę. Jau tada buvo platinami, kaip dabar būtų vadinami, feikiniai politinės krypties laikraštėliai „Perspektyvos“, „Kranklys“, „Opozicija“. Žinant žmonių pripratimą besąlygiškai pasitikėti žiniasklaida, neramu buvo dėl dezinformacijos toje „laikraštienoje“, poveikio. Juolab, kad ir jų maketavimas mėgdžiojo Sąjūdžio ir rezistencinę spaudą.

Kita vertus, Lietuvos televizijos, radijo ir spaudos, ypač Sąjūdžio spaudos, TV naujienų bei publicistinių laidų paklausa pastebimai išaugo. Kaip niekad.

Iškilo didelis poreikis vietinei komunikacijai.

Tada Panevėžyje dar nuo sovietmečio daugelyje namų, butų veikė govorilkos (radijo aparatėliai), per kuriuos buvo retransliuojama vienintelė – Lietuvos radijo – programa. Tačiau kelias valandas per dieną vyko ir autorinės vietinių žurnalistų Violetos Kiburytės, Natalijos Pauliukienės , vėliau – perėjusio iš „Laisvo žodžio“ Broniaus Matelio naujienų laidos.

Sąjūdžio Panevėžio taryboje priėmėme dokumentą – kreipimąsi į miesto Tarybos pirmininką Gintarą Šileikį ir merę Gemą Lukoševičiūtę dėl būtinybės praplėsti vietinės radijo transliacijos tinklą. Atrodo, tai nepasirodė svarbiu darbu. Vienok per sausio įvykius būtų galėjęs gerokai padėti spręst informacijos sklaidos klausimus…

***

Blokados metu pradėjo įgauti kontūrus ilgai brandinta, Jono Čergelio vis pakurstoma svajonė – turėti miesto televiziją. Panevėžyje jau veikė komercinė PAN TV. Neretai ji geranoriškai atlikdavo ir visuomeninio transliuotojo vaidmenį. Tačiau tuo metu reikėjo turėti eterį ir oficialiai švietėjiškai informacijai. Jos patikėti bet kam negalėjai.

Sąjūdžio Panevėžio kinometraštininkas Jonas suorganizavo susitikimą su Algirdu Šatu, verslininku, vadinasi, galinčiu vadovauti televizijai ir radijui. Šis turėjo tiems laikams superpažangią aparatūrą. Apsilankėme pas jį trise – Jonas, Rytis Račkauskas ir aš. Ilgai kalbėjomės apie galimybes, turinį, galų gale buvo sutarta – municipalinė televizija bus, žurnalistai dirbs kartu ir Savivaldybės radijuje. Reikia turėti galvoje, kad tada dar nebuvo įstatymų apie žiniasklaidos išvalstybinimą, tuo pačiu – privatizavimą.

***

Jonas iki tol buvo žinomas kaip mėgėjiškojo kino meno kūrėjas, įvairių festivalių laureatas, organizatorius. Kino dokumentika jam buvo žinoma žemė. Tačiau Atgimimo judėjimas  taip jau sudėliojo aplinkybes, ir Jonas tapo Panevėžio istorijos metraštininku. Jo veiklai reiktų skirti kur kas didesnį tekstą.

O su Sąjūdžio metais man siejasi trys patys ryškiausi vaizdai.

Štai Jonas apžiūrinėja ką tik išpakuotą Adelaidės lietuvių padovanotą Sąjūdžio Panevėžio tarybai vaizdo kamerą. Ar kada matėte akis žmogaus, kai jo pačios tolimiausios svajonės staiga priartėja iki „čia ir dabar“? Tada galite bent iš dalies įsivaizduoti, ką tada spinduliavo menininko ir operatoriaus veidas!..

O 1990 metų kovo 11 dieną Jonas filmavo Aukščiausiosios Tarybos posėdį, po kurio netrukus buvo sukurtas filmas. Tada stovėjome žiniaklaidai skirtame balkone ir laukėme. TOS akimirkos laukėme. Jonas filmuoja. Kada gi skaitys, kiek galima delsti, negi dar atidės?.. Jonas filmuoja. Su Ryčiu tylomis sekame, kas vyksta posėdyje. Įtampa auga. Dar ir dėl nuotaikų, išrinkus AT Pirmininką. Nors viskas įvyko dėsningai, ir dauguma aiški, tačiau vis tiek neramu, psichologiškai trukdo ir tas lenkų šešetukas, ir akivaizdžiai nepatenkintieji… Dar tas A. Brazausko kategoriškas atsisakymas tapti pavaduotoju… Jonas filmuoja. Pagaliau kaip per sapną girdžiu: „…reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas… šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą…“ Su Ryčiu viens kitą sveikinam. Negaliu patikėti, kad TAI jau įvyko. Bet gi – apačioje, salės galinėje sienoje, LSSR herbą jau uždengia Lietuvos trispalvė. Jonas filmuoja. Jis jau seniai apačioje, prie tribūnos.

Ir dar vienas ryškus Jono vaizdas iš tų dienų įstrigęs. Jau vėlus vakaras, o gal ir naktis, nelabai tada jau beskyrėme. Grįžtu į būstinę iš aikštės prieš telegrafą, kur budi žmonės ne vien iš Panevėžio. Žiūriu – Jonas visas švytintis su kamera. Jau kažkur kažką nufilmavęs savo archyvui. Ne savo – mūsų. Tada tik sužaibavo mintyse, kad mes būstinėje tai budime pamainomis, o Jonas filmuoja tada, kai reikia fiksuoti istoriją…

Pamažu, kantriai, lyg ir be specialių pasitarimų prieš didžiuosius Sausio įvykius mobilizavosi žodį skleidžiantis darinys: valstybinė, municipalinė, privati žiniasklaida, spaustuvė, TV retransliacijos tarnyba.

Arnas Simėnas

Autorius yra  PAVB Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas

Dėkojame Panevėžio kraštotyros muziejui, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir sąjūdžio muziejui.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: