Matininkai Lietuvos laukuose.

Žurnalas ,,Matininkas“ Panevėžyje

Žemės reforma vykdyti pradėta Lietuvoje 20 a. 3 dešimtmetyje. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Jiems labai reikalingas buvo  savas laikraštis ar žurnalas. Dar 1925 metų vasarą buvo planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą. Bet planai ir liko planais. Tos idėjos buvo populiariausios Kauno ir kitų miestų matininkų tarpe.

1926 metais Panevėžyje pradėjo eiti  žurnalas ,,Matininkas“. Jis buvo išspausdintas Kaune. Jau pirmame numeryje buvo rašoma, kad nepatogu leisti žurnalą  vienoje vietoje, o spausdinti kitur.  Jo redaktoriumi  buvo Stasys Renigeris.

Tuo metu jis buvo ir matininkų valdybos pirmininkas, o sekretoriumi buvo irgi Panevėžyje gyvenęs Stasys Liutkevičius. Techninį skyrių, kaip buvo rašoma, tvarko inžinierius Chmieliauskas. Tai buvo matininkų profesinės sąjungos   organas. Redakcijos adresas nurodomas Respublikos gatvė Nr.3. Skelbiama,  kad išeis 4 numeriai į metus. Vieno numerio kaina buvo 2 litai. Nurodoma ir skelbimo kaina visam puslapiui – 80 litų, pusei puslapio – 40 litų, o ketvirčiui puslapio – 20 litų.

Žurnalo pradžioje yra įžanginis straipsnis, kuriame kalbama apie tai kam matininkams reikalingas specializuotas leidinys.  Toliau yra docento Stepono Kolupailos straipsnis apie tai, kam reikalinga niveliacija. Yra įdomus straipsnis apie tai, kad matininkai turi prisidėti prie kultūros vystymo. Jame rašoma, kad matininkai yra arčiausiai paprastų žmonių. Matininkams siūloma platinti lietuviškas knygas. Rašoma, kad kitaip gal sodiečiai neperka knygų, bet matininkas gali pasiūlyti ir kaime bus labiau skaitomos knygos.

Taip pat matininkams siūloma užrašinėti senas liaudies dainas, padavimus. Taip pat  rašoma, kad Lietuva labai turtinga savo piliakalniais, įvairiais senoviniais radiniais ir juos reikėtų rinkti ir priduoti į muziejus. Pagal straipsnio autorių kaimiečiai tiesiog nevertina tokių daiktų ir jų nesaugo. Laikraštyje yra įdomus straipsnis apie matininkų draugijos veikimą. Matininkų draugija veikė nuo 1919 metų.  1926 metų pradžioje šios draugijos būstinė buvo Panevėžy.  Žurnale yra ir Stasio Renigerio straipsnis apie žemės reformą.  Čia pateikama kokius pasiūlymus jis teikė dėl žemės reformos, bet nebuvo  atsižvelgta.

Antrasis ,,Matininko“ numeris išėjo jau Kaune. Jo kaina jau siekė 3 litus. 1926-28 metais ėjo tas leidinys. Tai buvo solidus žurnalas.  1928 metais jį pakeitė ,,Matininkų ir kultūrtechnikų balsas“.  Redaktorius M. Chmieliauskas. Nuo 1929 metų leistas žurnalas“ Žemėtvarka ir melioracija“.

Panevėžys gali  didžiuotis, kad toks solidus ir rimtas žurnalas  gimė Panevėžyje.

Fotonuotraukose:

Nr.1 Matininkai Lietuvos laukuose.

Nr.2 Žurnalo ,,Matininkas“ viršelis.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas     


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: