Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

676
0
DALINTIS

Panevėžyje gyvenę žydai taip pat dalyvavo kovose dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės. Dalis jų buvo atleisti nuo karinės tarnybos, nes buvo pirkliai, prekybininkai ir kitų profesijų atstovai.

Dauguma iš kovose dalyvavusių turėjo eilinio laipsnį, bet buvo ir karininkų bei puskarininkių. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas.

Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad Šmuila Samuelis Itkinas palaidotas Kėdainių kapinėse. Deja, Panevėžio žydų kapinės neišliko (1955 metais jos buvo uždarytos, o 1966 metais likviduotos), tad patikrinti šį istorinė faktą nėra galimybių.

1933 m. birželio 24 d. įregistruotas Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės atvadavime, Panevėžio skyrius. Lapkričio 15 d. išrinkta pirma laikinoji skyriaus valdyba. Valdybos pirmininku išrinktas advokatas Pinchus Šulmanas, vicepirmininku – Izaokas Juteris, sekretoriumi – Joselis Kaganas, o kandidatu – Eduardas Braueris.

Visgi įsteigimo data laikoma lapkričio 6 diena, nes sąjunga tada įregistruota bendrajame organizacijų registre. 1934 m. sausio 4 d. jau išrinkta nuolatinė Panevėžio skyriaus valdyba. Pirmininku išrinktas advokatas Pinchus Šulmanas, vicepirmininku – Isaokas Juteris, sekretoriumi iždininku – J. Kaganas, kandidatu – M. Gendelis. Po metų  valdyba perrinkta. Skyriaus pirmininku liko P. Šulmanas, vicepirmininku išrinktas atsargos leitenantas Michaelis (Mikas) Bramsonas, sekretoriumi – J. Kaganas, kandidatu – Pinchus Ramas. 1901 m. gimęs

P.Ramas gyveno Respublikos gatvėje. Jo tėvas buvo vienas stambiausių Panevėžio prekybininkų. 1938 m. spauda rašė apie žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės atvadavime, Panevėžio skyriaus pirmininko advokato P. Šulmano vestuves su laisva menininke Ženia Šliosbergaite.

1935 m. gegužės 26 d. sąjungai buvo įteikta vėliava. Ją įteikė I pėstininkų divizijos vadas  generolas Stasys Pundzevičius. Po to didžiojoje sinagogoje vyko pamaldos. Po pamaldų Laisvės aikštėje surengtas karių paradas. Jį priėmė generolas Pranas Tamašauskas.

1936 m. sausį valdyba vėl perrinkta. Pirmininku išrinktas atsargos leitenantas M. Bramsonas. Jis buvo gimęs 1895 m. gruodžio 17 d. ir dirbo mokytoju. Buvo kilęs iš Seinų apskrities Veisiejų valsčiaus. Baigė 2 kursus Petrapilio universiteto fizikos ir matematikos fakultete, Peterburge baigė karo mokyklą. Pirmąjį karininko laipsnį gavo dar carinės Rusijos  kariuomenėje 1917 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje M. Bramsonas pradėjo 1920 m. gruožio 13 d. Tarnavo trečiajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulke. Buvo pulko raštvedys. Iš karinės tarnybos atleistas 1923 m. spalio 9 d. Dalyvavo  Nepriklauosmybės kovose  lenkų fronte. 1938 m. spaudoje buvo rašoma apie tai, kad lapkričio mėnesį M. Bramsonui suteiktas kapitono laipsnis.

Skyriaus vicepirminku 1936 m. tapo malūnininkas Eduardas Braueris, sekretoriumi – J. Kaganas. 1940 m. perrinktoje valdyboje buvo Heselis Chazenas. Jis buvo kilęs iš turtingiausios Panevėžio mieste žydų šeimos. H. Chazenas paaukojo daug lėšų Lietuvos ginklų fondui.

Žydų karių sąjungos atstovai buvo aktyvūs Lietuvos Nepriklausomybės  gynėjai. Jie aktyviai dalyvaudavo visuose renginiuose ir aktyviai prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės stiprinimo.

Fotografijose:

  1. Žydų karių uniformos ir kitų atributų projektai.
  2. Žydų karių sąjungos vėliava.
  3. Karininkas M. Bramsonas

 

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.