Livija Urbonaitė
Aš ir tu sėdim po skėčiu Ant suoliuko, rudens lapais nudažyto... Nors lietūs lyja, vėjas draskos, Aplink niūru, žvarbu, Mes sėdim jaukiai susiglaudę Ir mums smagu... Tik žmonės skuba, lekia Lyg akis išdegę. Gal
Skaityti daugiau
Aš ir tu sėdim po skėčiu Ant suoliuko, rudens lapais nudažyto... Nors lietūs lyja, vėjas draskos, Aplink niūru, žvarbu, Mes sėdim jaukiai susiglaudę Ir mums smagu... Tik žmonės skuba, lekia Lyg akis išdegę. Gal
Skaityti daugiau
