Meno kūrėjų portretai
Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis
Yra tokių žmonių, kūrėjo talentu apdovanotų, kurių, rodos, niekas lyg ir nemato, lyg ir nežino, nes jie niekur per daug ir nesirodo. Dirba sau tyliai, ramiai, nesipuikuodami ir nesireklamuodami, kaip tie Dievo vabalėliai – bitutės, matydamos tik savo žiedus žiedelius ir tik savo avilio gyvenimą. Atrodytų, taip neįprasta šiandienos pasaulyje,…
Skaityti daugiau »Marija Pečkauskaitė Šveicarijoje
2020 m. liepos 24 d. sukanka 90 metų, kai Židikuose mirė žymi XX a. pirmos pusės lietuvių rašytoja, pedagogė, labdarė Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Prisiminkime tik vieną jos tauraus gyvenimo epizodą – savęs tobulinimą Šveicarijoje. Nusistovėjo nuomonė, kad Šatrijos Raganos kelionę į užsienį suplanavo Povilas Višinskis ( „Nuo savo…
Skaityti daugiau »Aktorė I. Stasiulytė prakalbo apie artimą ryšį su dukra: „Namuose turiu asmeninę patarėją“
Viena talentingiausių kino, teatro ir televizijos aktorių Ineta Stasiulytė vis dar džiaugiasi naujai užplūdusiais motinystės malonumais. Didelė pagalbininkė namuose, prižiūrint prieš metus gimusią dukrą Frėją, Inetai tampa ir jos vyresnioji atžala Upė. Anot aktorės, mergaitė ne tik padeda namų ruošoje, bet ir yra asmeninė jos stiliaus patarėja. Aktorė ne kartą…
Skaityti daugiau »Simfonija gyvenimui kuriama tada, kai širdis pilna dainų
„Vesk mane į savo tylos ašį, kad mano širdis būtų pilna dainų“ – rašė Rabindranatas Tagorė, indų poetas, kompozitorius, dramaturgas, visuomenės veikėjas, supratęs, ko reikia žmogui, kad jo širdis dainuotų… „Iki 2013 metų Smalvų bažnytkaimio pavadinimo tikrai nebuvau girdėjusi nei aš pati, nei mano pažįstami“, – šypsodamasi sako Vilmantė…
Skaityti daugiau »Mažai žinomas dailininkas Albertas Veščiūnas
1958 m. vasarą Pietų Prancūzijoje, Villefranche sur Mer Antano ir Liutkų šeima priglaudė lietuvių dailininką Albertą Veščiūną (1921-1976).Diplomatas Antanas Liutkus, gimęs Leckavoje, Mažeikių rajone, nuo 1937 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje. Albertas Veščiūnas, dar kitaip vadinamas Aba, gimė Pandėlyje, mirė Niujorke. Atvykęs į Provanso žemę, kur švietė dailininkų saulė. Antano…
Skaityti daugiau »Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (II)
Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar apie savo tekstus „Panevėžio apygardos balse“ nenorėjo visko sakyti, bet jų pavyko rasti žymiai daugiau…
Skaityti daugiau »Balandžio 28-oji: aktoriaus Donato Banionio 95-osios gimimo metinės
Sekmadienį, balandžio 28 dieną, minimos aktoriaus Donato Banionio gimimo 95-osios metinės. D.Banionis (1924-2014) – Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Juozo Miltinio mokinys. Sukūrė virš 100 vaidmenų teatre ir daugiau, nei 80 kino vaidmenų. Kine dirbo su tokiais režisieriais, kaip Vytautas Žalakevičius, Eldaras Riazanovas, Sava Kulišas, Grigorijus Kozincevas, Konradas Volfas.…
Skaityti daugiau »Teatro elitas: operos solistas Vaclovas Daunoras
„Penkiolikos metų aš palikau namus Žagarėje ir išėjau pėsčias į Vilnių. Suėmiau dūšią ir pasakiau mamai: „Mamyte viena burna bus mažiau – aš išeinu laimės ieškoti““, – sunkią gyvenimo pradžią vaizdo pasakojime prisimena operos žvaigždė Vaclovas Daunoras. Šiandien Vaclovas Daunoras (g. 1937) vertinamas kaip vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos…
Skaityti daugiau »Balys Sruoga Panevėžyje
Vienuolikmetis berniukas, tėvo atvežtas brikute iš tėviškės, Baibokų kaimo, netoli Vabalninko, į Panevėžį 1906 m. rugjūčio mėn. tęsti mokslų realinėje mokykloje. Tai buvo mokykla, rengianti moksleivius techniškosioms mokykloms. Mokinių skaičius svyravo tarp 420-450, lietuvių būdavo apie 25 proc. Mokslas truko aštuonerius metus, skaičiuojant parengiamąją klasę. Šią klasę lankydavo tik atvykę…
Skaityti daugiau »Užmirštas, tragiško likimo jaunas rašytojas Juozas Gurauskis
G.Petkevičaitė- Bitė apie jaunus ir talentingus lietuvius, nesulaukusius Lietuvos Nepriklausomybės, rašė: „Ateitis supras, kokio milžiniško pasišventimo ir kokio valios stiprumo reikėjo tiems žmonėms, kurie tą trupinį sutvėrė, tą trupinį, kuris vis dėlto liks pamatu ateities rūmo.“ Viena tokių pamirštų yra žemaitis Juozas Gurauskis, jaunas literatas, būsimas medikas (1884-1911).Gimęs Arkšvos kaime,…
Skaityti daugiau »Atsidavusi širdies namams – teatrui
Garbingą 80-ies metų sukaktį šią savaitę minėsianti ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Matulaitė atsiduso nė nepastebėjusi, kaip scenoje prabėgo net keli spalvingi dešimtmečiai. „Prieš 61-erius metus atėjau į Panevėžio dramos teatro aktorių ruošimo studiją. Tačiau man atrodo visai neseniai“, – su šypsena sakė aktorė. Pašaukimas scenai E.Matulaitė tvirtino…
Skaityti daugiau »Teatro elitas: aktorius Petras Venslovas
Kai Petrui buvo metukai, jį į tėvo švarką įsuptą, su tėvais ir vyresniuoju broliu išvežė į Sibirą. „Daug vienatvės buvo vaikystėje. Broliukas buvo vyresnis, ėjo į mokyklą, o tėvus prie visokių darbų išvarė. Aš turėjau tokį sibirietišką katiną, tai su tuo katinu ir likdavau namuose vienas“. Tai vienas ryškiausių aktoriaus…
Skaityti daugiau »Adomas Jakštas – kunigas, filosofas, mokslininkas
Šiandien su dėkingumu prisimename žmones, „kurie rodė mums gyvatos kelią“,- rašė Antanas Dambrauskas knygoje „Viskas praeina“. Pasakodamas apie įžymius žmones, tarsi regiu tą gyvenamą aplinką, kuri juos supo mokslo ir jaunystės, gyvenimo brandos, sunkių išbandymų metais. Ilgus metus su Adomu Jakštu dirbusios ir gerai pažinojusio kunigo Mykolo Vaitkaus liudijimu, jis…
Skaityti daugiau »Teatro elitas: aktorius Vidas Petkevičius
Aktorius Vidas Petkevičius – tyli Lietuvos teatro elito žvaigždė. Santūrus, asketiškas, toks neįprastas įprastam aktoriaus būdui. „Artistas visą kompaniją iš karto pakelia, o aš visada sėdžiu kamputyje, visus stebiu. Aš kaip ta kempinė – renku po truputį sau, nes žinau, kad man prisireiks“, – interviu metu sako V. Petkevičius. Uždaras…
Skaityti daugiau »Tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis (1875-1906)
Be šio žmogaus negalime įsivaizduoti XIX a. pabaigos- XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo. Visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. Vienu sakiniu pasakius- tai mūsų tautos dvasios galiūnas (V. Putvinskis). Bet iki šiol Povilą Višinskį mes mažai pažįstame ir vertiname. 1898 m. vasarą…
Skaityti daugiau »Užmirštas aušrininkas – Jurgis Mikšas
2018 m. balandžio mėn. sukaks 135 m., kai pasirodė pirmasis lietuvių tautinį atgimimą žadinęs laikraštis “Aušra”. Vienas žymiausių jo redaktorių buvo Jurgis Mikšas (1862-1903). Jis priklauso tai lietuvių kultūros veikėjų, kuris nesulaukė Vasario 16-osios- Lietuvos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo. Apie Jurgį Mikšą žino nedaugelis “Aušros” gerbėjų. Jo vardas minėtinas šalia Jono…
Skaityti daugiau »Jurgis Bielinis – knygnešių karalius, kovotojas dėl Nepriklausomybės
1918 m. sausio 18 d., eidamas savo pašaukimo keliu, mirė Jurgis Bielinis, tautoje vadinamas knygnešių karaliumi, Baltuoju Ereliu. Caro valdžia jį vadino Bieliaku. Nukeliavęs nuo savo namų keliasdešimt kilometrų pas savo pažįstamą Mitkų, sukniubo prie pat vartų po kryžiumi. Nuneštas į gryčią, neprataręs nė žodžio po kelių minučių mirė. Iki…
Skaityti daugiau »Jono Biliūno liūdnas žvilgsnis į gyvenimą (mirties 110 – osios metinės)
Jis gimė, praėjus 18 metų nuo baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje. Rašytojo tėvai ir net vyresnieji broliai dar gerai atsiminė baudžavos laikus. Dar ilgiau pasiliko baudžavos likučiai žmonių psichikoje. Tai buvo didžiulių lūžių metas žmonių galvosenoje. Reikėjo pervertinti žmonių vertybes. O tai padaryti buvo nelengva. Tuo metu žmogus vis dar girdėjo,…
Skaityti daugiau »Julijono Lindės- Dobilo laiškai kaip gyvenimo ir kūrybos palikimas
1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje mirė kunigas, filosofas, pirmojo psichologinio romano “Blūdas“ (1912) autorius, pedagogas, Panevėžio vyrų gimnazijos direktorius Julijonas Lindė – Dobilas. Jo rašyti laiškai žymiems lietuvių kultūros veikėjams (G. Petkevičaitei- Bitei, J. Basanavičiui, K. Būgai, J. Tumui- Vaižgantui, J. Keliuočiui, R. Šalteniui. A. Dambrauskui- A. Jakštui ir…
Skaityti daugiau »Nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas lietuvių kultūroje
Po 40 metų trukusios lietuvių spaudos draudimo ( 1864-1904), atgavus lietuvių spaudą, susidarė palankios sąlygos plėtoti lietuvių kultūrą. Ji modernėjo atsižvelgdama į pasaulines kultūros tendencijas. 1907 m. pasirodė almanachas “Gabija”, dedikuotas kunigui ir poetui Antanui Baranauskui, kuris jau buvo padėjęs kūrybos plunksną. Sąmoningai ieškoma ryšio su lietuvių literatūros tradicijomis.…
Skaityti daugiau »Talentingiausias zanavykų krašto poetas
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kultūros padangėje sklaisčiai žibėjo poeto Prano Vaičaičio ( 1876-1901) talentas. Kaip pažymėjo a. a. dr., prof. Aldona Vaitiekūnienė „rašytojo reikšmę tautos kultūroje lemia ne vien talentas. Daug priklauso ir nuo visuomenės išgalių tą talentą suvokti.“. O Prano Vaičaičio talentui tebuvo 20 metų.…
Skaityti daugiau »Karelo režisieriaus darbas – absurdo komedija „Siena“
Raimonda MIKUČIONYTĖ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras plečia pažintis. Teatro vadovas, režisierius Linas Marijus Zaikauskas į teatrą spektaklio statyti pakvietė Karelijos nacionalinio teatro iš Petrozavodsko vadovą, vyriausiąjį režisierių Andrejų Dežonovą. Panevėžio teatre karelas stato komediją „Siena“, pagal Seppo Kantervo to paties pavadinimo pjesę. Premjera – balandžio 7 dieną. Spektaklio statytojui…
Skaityti daugiau »Dekoratorės Ritonės Klizinės santykis su spektaklių scenografija ir lėlėmis
Raimonda MIKUČIONYTĖ Juozo Miltinio dramos teatro dailininkė dekoratorė Ritonė Klizienė pribloškia kuklumu. Nors pati kuria teatrališkas, dramatiškas ir gyvybe alsuojančias lėles, jai smagiau kalbėti ne apie save, o pavadinus ją lėlininke, Ritonė sumosuoja rankomis: „Neteisinga taip mane vadinti. Ne lėlininkė esu. Esu teatro dailininkė dekoratorė. Šiam darbui pasišventusi daugiau kaip…
Skaityti daugiau »„Rotšildo smuikas“ – apie giluminius dvasinius išgyvenimus
Raimonda MIKUČIONYTĖ Antonas Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų, prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses. Rašytojo kūryba pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. Objektyvaus gyvenimo vertinimas derinamas su poetišku svajingumu, pašaipa – su švelniu lyrizmu. A. Čechovo apysaka „Rotšildo smuikas“ iš autoriaus knygos „Namas su mezoninu“ pasakoja apie…
Skaityti daugiau »Eglė Špokaitė ir „Černobylio malda“
Raimonda MIKUČIONYTĖ „Aš nežinau, apie ką pasakoti… Apie mirtį ar apie meilę? O gal tai tas pats… Apie ką? …Mudu neseniai buvome vedę. Dar vaikščiodavom laikydamiesi už rankų, net eidami parduotuvėn… Sakydavau jam: „Aš myliu tave.“ Bet dar nežinojau, kaip aš jį myliu… neįsivaizdavau… Gyvenome mudu gaisrininkų komandos, kurioje jis…
Skaityti daugiau »Miesto istorija kasmet tampa vertingesnė
„Baltasis metraštininkas, savo filmuose atspindintis svarbiausius miesto ir šalies įvykius“, – taip apibūdina kino režisierių, operatorių, scenaristą Joną Čergelį jo bičiuliai. Susirinkusieji į jo 60-mečiui skirtą kūrybos vakarą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje galėjo išvysti retrospektyvą nuo mėgėjiškų humoristinių filmukų iki brandžių kino dokumentikos kūrinių. Bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė…
Skaityti daugiau »Dievdirbio gyvenimas apsivertė: Kovo 11- ąją sutiko ruošdamas parodą Rusijoje
Skulptorius Adolfas Teresius savo pašaukimą atrado restauruodamas senovinius kryžius ir Rūpintojėlius. Tai jis darė sovietiniais metais, kai religinių drožinių restauravimas buvo laikomas baisesniu nusikaltimu nei šiandien grafiti piešimas ant svetimų sienų. „Dabar žmonės netiki, kad taip galėjo būti. O buvo: kai kokiai bažnyčiai restauruodavau skulptūrą, ją veždavome naktį, trečią –…
Skaityti daugiau »Fotografijose gyvenimo kasdienybės iš dviejų pasaulių
Panevėžio fotografijos galerijoje veikia personalinė fotografo Arūno Kulikausko paroda „Du pasauliai, šiapus ir anapus“. Gerai žinomo Lietuvoje ir užsienyje fotomenininko paroda „Du pasauliai, šiapus ir anapus“ panevėžiečiai bei miesto svečiai džiaugsis iki rugpjūčio 16 dienos. A. Kulikauskas dvidešimt du metus gyveno Niujorke (JAV) ir beveik prieš trejetą metų grįžo į…
Skaityti daugiau »Antanas Markuckis: geros knygos skaitymas – tai apeiga
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tęsia pokalbių ciklą apie KNYGAS ir SKAITYMĄ su žinomais Panevėžio krašto žmonėmis. Šįkart lankomės Panevėžio lėlių vežimo teatre, kalbamės su teatro įkūrėju ir vadovu Antanu Markuckiu. Rankose laikote knygą „Gražiausios pasakos“. Ši knyga Jums pati pačiausia? Neturiu tokios knygos. Paskutiniu metu grožinės literatūros beveik…
Skaityti daugiau »Juris Baliūnas: „Tep, lep ir visi „eina“ iš proto“
Juris Baliūnas sveikinasi, ir toliau, visą laiką, kol kalbamės, o kalbamės netrumpai – žodžius beria tarmiškai. Taip, kaip priimta Pasvalio krašte. Ir stebisi: „O tu ką, savo tarmę pamiršai?“ Dar pagrasina: „Žiemgaliai mes esam: jeigu kas, atsiskirsim nuo Lietuvos“. MUZIKA IR GYVENIMAS NE PAGAL STANDARTUS Jurio Baliūno darbo vieta –…
Skaityti daugiau »