Meno kūrėjų portretai

Yra tokių žmonių, kūrėjo talentu apdovanotų, kurių, rodos, niekas lyg ir nemato, lyg  ir nežino, nes jie niekur per daug ir nesirodo. Dirba sau tyliai, ramiai, nesipuikuodami ir nesireklamuodami, kaip tie Dievo vabalėliai – bitutės, matydamos tik savo žiedus žiedelius ir tik savo avilio gyvenimą. Atrodytų, taip neįprasta šiandienos pasaulyje,…

2020 m. liepos 24 d. sukanka 90 metų, kai Židikuose mirė žymi XX a. pirmos pusės lietuvių rašytoja, pedagogė, labdarė  Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Prisiminkime tik vieną jos tauraus gyvenimo epizodą – savęs tobulinimą Šveicarijoje. Nusistovėjo nuomonė, kad Šatrijos Raganos kelionę į užsienį suplanavo Povilas Višinskis ( „Nuo savo…

Viena talentingiausių kino, teatro ir televizijos aktorių Ineta Stasiulytė vis dar džiaugiasi naujai užplūdusiais motinystės malonumais. Didelė pagalbininkė namuose, prižiūrint prieš metus gimusią dukrą Frėją, Inetai tampa ir jos vyresnioji atžala Upė. Anot aktorės, mergaitė ne tik padeda namų ruošoje, bet ir yra asmeninė jos stiliaus patarėja. Aktorė ne kartą…

„Vesk mane į savo tylos ašį, kad mano širdis būtų pilna dainų“ – rašė Rabindranatas Tagorė, indų poetas, kompozitorius, dramaturgas, visuomenės veikėjas, supratęs, ko reikia žmogui, kad jo širdis dainuotų…                  „Iki 2013 metų Smalvų bažnytkaimio pavadinimo tikrai nebuvau girdėjusi nei aš pati, nei mano pažįstami“, – šypsodamasi sako Vilmantė…

1958 m. vasarą  Pietų Prancūzijoje, Villefranche  sur Mer  Antano ir Liutkų šeima  priglaudė lietuvių dailininką Albertą Veščiūną (1921-1976).Diplomatas Antanas Liutkus, gimęs Leckavoje, Mažeikių rajone, nuo 1937 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje. Albertas Veščiūnas, dar kitaip vadinamas Aba, gimė Pandėlyje, mirė Niujorke. Atvykęs į Provanso žemę, kur švietė dailininkų saulė. Antano…

Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar apie savo tekstus „Panevėžio apygardos balse“ nenorėjo visko sakyti, bet jų pavyko rasti žymiai daugiau…

Sekmadienį, balandžio 28 dieną, minimos aktoriaus Donato Banionio gimimo 95-osios metinės. D.Banionis (1924-2014) – Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Juozo Miltinio mokinys. Sukūrė virš 100 vaidmenų teatre ir daugiau, nei 80 kino vaidmenų. Kine dirbo su tokiais režisieriais, kaip Vytautas Žalakevičius, Eldaras Riazanovas, Sava Kulišas, Grigorijus Kozincevas, Konradas Volfas.…

„Penkiolikos metų aš palikau namus Žagarėje ir išėjau pėsčias į Vilnių. Suėmiau dūšią ir pasakiau mamai: „Mamyte viena burna bus mažiau – aš išeinu laimės ieškoti““, – sunkią gyvenimo pradžią vaizdo pasakojime prisimena operos žvaigždė Vaclovas Daunoras. Šiandien Vaclovas Daunoras (g. 1937) vertinamas kaip vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos…

Vienuolikmetis berniukas, tėvo atvežtas brikute iš tėviškės, Baibokų kaimo, netoli Vabalninko, į Panevėžį 1906 m. rugjūčio mėn. tęsti mokslų realinėje mokykloje. Tai buvo mokykla, rengianti moksleivius techniškosioms mokykloms. Mokinių skaičius svyravo tarp 420-450, lietuvių būdavo  apie 25 proc. Mokslas truko aštuonerius metus, skaičiuojant parengiamąją klasę. Šią klasę lankydavo  tik atvykę…

G.Petkevičaitė- Bitė apie jaunus ir talentingus lietuvius, nesulaukusius Lietuvos Nepriklausomybės, rašė: „Ateitis supras, kokio milžiniško pasišventimo ir kokio valios stiprumo reikėjo tiems žmonėms, kurie tą trupinį sutvėrė, tą trupinį, kuris vis dėlto liks pamatu ateities rūmo.“ Viena tokių pamirštų yra žemaitis Juozas Gurauskis, jaunas literatas, būsimas medikas (1884-1911).Gimęs Arkšvos kaime,…

Garbingą 80-ies metų sukaktį šią savaitę minėsianti ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Matulaitė atsiduso nė nepastebėjusi, kaip scenoje prabėgo net keli spalvingi dešimtmečiai. „Prieš 61-erius metus atėjau į Panevėžio dramos teatro aktorių ruošimo studiją. Tačiau man atrodo visai neseniai“, – su šypsena sakė aktorė. Pašaukimas scenai E.Matulaitė tvirtino…

Šiandien su dėkingumu prisimename žmones, „kurie rodė mums gyvatos kelią“,- rašė Antanas Dambrauskas knygoje „Viskas praeina“. Pasakodamas apie įžymius žmones, tarsi regiu tą gyvenamą aplinką, kuri juos supo mokslo ir jaunystės, gyvenimo brandos, sunkių išbandymų metais. Ilgus metus su Adomu Jakštu dirbusios ir gerai pažinojusio kunigo Mykolo Vaitkaus liudijimu, jis…

Be šio žmogaus negalime įsivaizduoti XIX a. pabaigos- XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo. Visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. Vienu sakiniu pasakius- tai mūsų tautos dvasios galiūnas (V. Putvinskis). Bet iki šiol Povilą Višinskį mes mažai pažįstame ir vertiname. 1898 m. vasarą…

2018 m. balandžio mėn. sukaks 135 m., kai pasirodė pirmasis lietuvių tautinį atgimimą žadinęs laikraštis “Aušra”. Vienas žymiausių jo redaktorių buvo Jurgis Mikšas (1862-1903). Jis priklauso tai lietuvių kultūros veikėjų, kuris nesulaukė Vasario 16-osios- Lietuvos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo. Apie Jurgį Mikšą žino nedaugelis “Aušros” gerbėjų. Jo vardas minėtinas šalia Jono…

1918 m. sausio 18 d., eidamas savo pašaukimo keliu, mirė Jurgis Bielinis, tautoje vadinamas knygnešių karaliumi, Baltuoju Ereliu. Caro valdžia jį vadino Bieliaku. Nukeliavęs nuo savo namų keliasdešimt kilometrų pas savo pažįstamą Mitkų, sukniubo prie pat vartų po kryžiumi. Nuneštas į gryčią, neprataręs nė žodžio po kelių minučių mirė. Iki…

Jis gimė, praėjus 18 metų nuo baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje. Rašytojo tėvai ir net vyresnieji broliai dar gerai atsiminė baudžavos laikus. Dar ilgiau pasiliko baudžavos likučiai žmonių psichikoje. Tai buvo didžiulių lūžių metas žmonių galvosenoje. Reikėjo pervertinti žmonių vertybes. O tai padaryti buvo nelengva. Tuo metu žmogus vis dar girdėjo,…

1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje mirė kunigas, filosofas, pirmojo psichologinio romano “Blūdas“ (1912) autorius, pedagogas, Panevėžio vyrų gimnazijos direktorius Julijonas Lindė – Dobilas. Jo rašyti laiškai žymiems lietuvių kultūros veikėjams (G. Petkevičaitei- Bitei, J. Basanavičiui, K. Būgai, J. Tumui- Vaižgantui, J. Keliuočiui, R. Šalteniui. A. Dambrauskui- A. Jakštui ir…

    Po 40 metų trukusios lietuvių spaudos draudimo ( 1864-1904), atgavus lietuvių spaudą, susidarė palankios sąlygos plėtoti lietuvių kultūrą. Ji modernėjo atsižvelgdama į pasaulines  kultūros tendencijas. 1907 m. pasirodė almanachas “Gabija”, dedikuotas kunigui ir poetui Antanui Baranauskui, kuris jau buvo padėjęs kūrybos plunksną. Sąmoningai ieškoma ryšio su lietuvių literatūros tradicijomis.…

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kultūros padangėje sklaisčiai žibėjo poeto Prano Vaičaičio ( 1876-1901) talentas. Kaip pažymėjo a. a. dr., prof. Aldona Vaitiekūnienė „rašytojo reikšmę tautos kultūroje lemia ne vien talentas. Daug priklauso ir nuo visuomenės išgalių tą talentą suvokti.“. O Prano Vaičaičio talentui tebuvo 20 metų.…

Raimonda MIKUČIONYTĖ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras plečia pažintis. Teatro vadovas, režisierius Linas Marijus Zaikauskas į teatrą spektaklio statyti pakvietė Karelijos nacionalinio teatro iš Petrozavodsko vadovą, vyriausiąjį režisierių Andrejų Dežonovą. Panevėžio teatre karelas stato komediją „Siena“, pagal Seppo Kantervo to paties pavadinimo pjesę. Premjera – balandžio 7 dieną. Spektaklio statytojui…

Raimonda MIKUČIONYTĖ Juozo Miltinio dramos teatro dailininkė dekoratorė Ritonė Klizienė pribloškia kuklumu. Nors pati kuria teatrališkas, dramatiškas ir gyvybe alsuojančias lėles, jai smagiau kalbėti ne apie save, o pavadinus ją lėlininke, Ritonė sumosuoja rankomis: „Neteisinga taip mane vadinti. Ne lėlininkė esu. Esu teatro dailininkė dekoratorė. Šiam darbui pasišventusi daugiau kaip…

Raimonda MIKUČIONYTĖ Antonas Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų, prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses. Rašytojo kūryba pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. Objektyvaus gyvenimo vertinimas derinamas su poetišku svajingumu, pašaipa – su švelniu lyrizmu. A. Čechovo apysaka „Rotšildo smuikas“ iš autoriaus knygos „Namas su mezoninu“ pasakoja apie…

Raimonda MIKUČIONYTĖ „Aš nežinau, apie ką pasakoti… Apie mirtį ar apie meilę? O gal tai tas pats… Apie ką? …Mudu neseniai buvome vedę. Dar vaikščiodavom laikydamiesi už rankų, net eidami parduotuvėn… Sakydavau jam: „Aš myliu tave.“ Bet dar nežinojau, kaip aš jį myliu… neįsivaizdavau… Gyvenome mudu gaisrininkų komandos, kurioje jis…

„Baltasis metraštininkas, savo filmuose atspindintis svarbiausius miesto ir šalies įvykius“, – taip apibūdina kino režisierių, operatorių, scenaristą Joną Čergelį jo bičiuliai. Susirinkusieji į jo 60-mečiui skirtą kūrybos vakarą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje galėjo išvysti retrospektyvą nuo mėgėjiškų humoristinių filmukų iki brandžių kino dokumentikos kūrinių. Bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė…

Skulptorius Adolfas Teresius savo pašaukimą atrado restauruodamas senovinius kryžius ir Rūpintojėlius. Tai jis darė sovietiniais metais, kai religinių drožinių restauravimas buvo laikomas baisesniu nusikaltimu nei šiandien grafiti piešimas ant svetimų sienų. „Dabar žmonės netiki, kad taip galėjo būti. O buvo: kai kokiai bažnyčiai restauruodavau skulptūrą, ją veždavome naktį, trečią –…

Panevėžio fotografijos galerijoje veikia personalinė fotografo Arūno Kulikausko paroda „Du pasauliai, šiapus ir anapus“. Gerai žinomo Lietuvoje ir užsienyje fotomenininko paroda „Du pasauliai, šiapus ir anapus“ panevėžiečiai bei miesto svečiai džiaugsis iki rugpjūčio 16 dienos. A. Kulikauskas dvidešimt du metus gyveno Niujorke (JAV) ir beveik prieš trejetą metų grįžo į…

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tęsia pokalbių ciklą apie KNYGAS ir SKAITYMĄ su žinomais Panevėžio krašto žmonėmis. Šįkart lankomės Panevėžio lėlių vežimo teatre, kalbamės su teatro įkūrėju ir vadovu Antanu Markuckiu. Rankose laikote knygą „Gražiausios pasakos“. Ši knyga Jums pati pačiausia? Neturiu tokios knygos. Paskutiniu metu grožinės literatūros beveik…

Juris Baliūnas sveikinasi, ir toliau, visą laiką, kol kalbamės, o kalbamės netrumpai – žodžius beria tarmiškai. Taip, kaip priimta Pasvalio krašte. Ir  stebisi: „O tu ką, savo tarmę pamiršai?“ Dar pagrasina: „Žiemgaliai mes esam: jeigu kas, atsiskirsim nuo Lietuvos“. MUZIKA IR GYVENIMAS NE PAGAL STANDARTUS Jurio Baliūno darbo vieta –…