Miesto istorija kasmet tampa vertingesnė

„Baltasis metraštininkas, savo filmuose atspindintis svarbiausius miesto ir šalies įvykius“, – taip apibūdina kino režisierių, operatorių, scenaristą Joną Čergelį jo bičiuliai. Susirinkusieji į jo 60-mečiui skirtą kūrybos vakarą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje galėjo išvysti retrospektyvą nuo mėgėjiškų humoristinių filmukų iki brandžių kino dokumentikos kūrinių.

Bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Astrauskienė su J. Čergeliu aptarė bendradarbiavimo perspektyvas, kino archyvo išsaugojimo galimybes. Nuo bibliotekos bendruomenės jubiliatui ji dovanojo raudonų rožių puokštę.

Miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas sakė esąs įsitikinęs, kad kuo toliau, tuo labiau bus įvertinti J. Čergelio filmai, nes tai yra miesto istorija, kuri kaip geras vynas kasmet tampa vis vertingesnė. Jubiliatui meras įteikė padėką už pilietines iniciatyvas ir Panevėžio įamžinimą.

Seimo narys Povilas Urbšys kalbėjo, kad svarbiausia, jog J. Čergelis yra teisingas metraštininkas, perduodantis tiesą ateities kartoms tiek filmuodamas Sąjūdžio metraštį, tiek šiandienos gyvenimą.

Jubiliatą vakaro svečiai apdovanojo gražiais sveikinimais, gėlėmis, originaliomis dovanomis.

J. Čergelio bendražygis, filmų bendraautorius Artūras Gertus papasakojo apie kūrybinę draugystę, prasidėjusią 1979 metais. Tuometinėje didelėje „Ekrano“ gamykloje buvo daugiau filmuojančių žmonių, tačiau kai filmuota medžiaga patekdavo į Jono rankas, pasak A.Gertaus, ji būdavo sukapota, teisingai sudėliota ir virsdavo filmais. Šie keliaudavo į mėgėjiškų filmų festivalius, pelnydavo apdovanojimus. Bibliotekoje buvo parodytas 1986 m. sukurtas trumpametražis filmas „Audra“, apdovanotas Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir laimėjęs II vietą Čekoslovakijoje vykusiame „Vienos minutės festivalyje“. 1978-1991 metais J. Čergelis buvo „Ekrano“ mėgėjiškos kino studijos vadovas-režisierius.

Pradėjęs nuo mėgėjiškų, dažnai humoristinį atspalvį turinčių filmukų, vėliau J. Čergelis ėmėsi eksperimentinio ir dokumentinio kino. Jis kūrė kartu su eksperimentinio kino režisieriumi, ryškia alternatyviosios kultūros asmenybe Artūru Barysu-Baru (filmai „Žalias laukas“, „Sniegas“, „Jo ieško“ „Prasmė“), bendradarbiavo su režisieriais Raimundu Banioniu, Rimantu Teresu, Albinu Kėleriu, Valerijumi Jevsejevu.

Paprastai, be jokio patoso J. Čergelis pasakojo, kaip jis tapo Sąjūdžio videometraštininku. Pasak jo, mecenatai iš Australijos broliai Potupiai atnešė į Sąjūdžio būstinę filmavimo kamerą, kad panevėžiečiai įamžintų savo istoriją. Sąjūdžio vadovai šią dovaną patikėjo jam. Tuo metu tai buvo didžiulis turtas ir kartu milžiniška atsakomybė. „Filmavau visus Sąjūdžio renginius, mitingus, Sausio 13-osios įvykius. Yra didžiulis archyvas“, – sakė J. Čergelis. Pasak jo, šiame archyve galima rasti unikalių kadrų iš sovietinės karo bazės Pajuostėje, iš ekologinių mitingų prie lėktuvų remonto dirbtuvių Skaistakalnio parke.

Kūrybos vakaro metu buvo rodoma filmuota Baltijos kelio kronika, iki ašarų sujaudinusi aktorių Algirdą Paulavičių. „Pažiūrėkite kokie šviesūs žmonių veidai, kiek daug tikėjimo, vilties juose“, – peržiūrėjus filmuotą medžiagą kalbėjo didelę patirtį kine turintis aktorius.

Profesionalumu, gilia įtaiga, pasakotojų įžvalgomis, subtiliai perteiktu kūrybiniu palikimu visus sužavėjo filmas „Vakar tebūnie šiandien“ apie dailininką, teatralų šeimos atstovą Vygantą Kosmauską. J. Čergelio kūrybinėje biografijoje svarią vietą užima filmai apie aktorių Donatą Banionį (kartu su režisieriumi R. Teresu), režisierių Juozą Miltinį. Kurdamas filmą „Bonjour, Monsieur“ jis išklausė visus legendinio režisieriaus įrašus, į juos įsigyveno ir pateikė minčių kvintesenciją.

Su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatru, jo režisieriais, aktoriais J. Čergelį sieja sena draugystė. Jis turi daug įdomios filmuotos medžiagos apie legendinį teatrą, nuo 2006 m. dirba šio teatro videooperatoriumi.

J. Čergelio kūrybinis bagažas išties milžiniškas. Įvairaus žanro filmai, kuriuos jis sukūrė vienas ar su kitais autoriais, sudarytų ilgą sąrašą, kuris dar nėra išbaigtas. Vien dokumentinio filmo apie Panevėžį sukurta 20 serijų. Išsamios Sąjūdžio kronikos, dokumentiniai filmai apie žymius Panevėžio žmones, svarbius įvykius. J. Čergelis žada surengti dar ne vieną kūrybos vakarą G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, supažindinti su platesniu savo filmų spektru. Istorijos atgarsiai ir šiandienos aktualijos galėtų inspiruoti įdomias diskusijas.

Virginijos Januševičienės tekstas

Meganos Pesse nuotr.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: