Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijančią publikaciją. Autorius jį rašė trejus metus be perstojo, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir net menkas smulkmenas, todėl
Skaityti daugiau
Po karo Panevėžyje trūko įmonių, kurios vietinę žaliavą panaudotų plataus vartojimo prekių gamybai bei vykdytų gyventojų buities aptarnavimą. Tam tikslui 1944 m. gruodžio mėn. buvo įsteigtas Panevėžio miesto Pramkombinatas. Jis įsikūrė adresu Ramygalos g. Nr.
Skaityti daugiau
„Dar gerokai prieš devintą jau pulkais plaukė tikintieji Katedros link. Prieš pašventinimą gatvėse ėmė skambėti Senosios parapijos ir Marijonų bažnyčios procesijų giesmės. Ir šiaip katalikiškos organizacijos ėmė supti majestotiškus Kristaus Karaliaus rūmus. Į pačią bažnyčią
Skaityti daugiau
Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelis Lietuvoje daugeliui buvo svetimas ir nepriimtinas. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo žinias ir jėgas pokario metais augančiai kartai. Šiuo laikotarpiu dirbusių
Skaityti daugiau
Tarybiniu laikotarpiu Lietuvoje labai sparčiai buvo vykdomi melioracijos darbai, tačiau truko specialistų. Todėl 1950 m. balandžio 25 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 331 Panevėžyje įsteigtas Panevėžio hidromelioracijos technikumas, kuriame buvo ruošiami hidromelioracijos, kaimo
Skaityti daugiau
Naftalis Feigenzonas pirmąją spaustuvę Panevėžyje atidarė dar cariniu laikotarpiu 1880 metais. Pradžioje spausdinusi kvitus, blankus, etiketes, afišas, o vėliau jau ir brošiūras, laikraščius, knygas, ši spaustuvė paliko ryškų pėdsaką Panevėžio ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Istorinės
Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Sema“ šiandien nebėra, tačiau ilgą jos gyvavimo istoriją vis dar mena ant Nevėžio kranto likę raudonų plytų seno mūro statiniai ir atmintyje išlikęs su niekuo nesumaišomas kombinato skleidžiamas kvapas. Antrojo pasaulinio karo metais
Skaityti daugiau
Tiksliosios mechanikos gamykla įnešė žymų indėlį į Panevėžio miesto istoriją. Gamykla garsėjo ne tik skaičiavimo mašinomis, atminties surinkimo ir perdavimo gaminiais bet ir plataus vartojimo prekėmis. Panevėžio optikos prietaisų gamykla įkurta Lietuvos TSR ūkio tarybos
Skaityti daugiau
Atskleisti iš karo ir pokario metų du nauji Juozo Miltinio gyvenimo faktai. Apie juos režisieriui vengiant kalbėti, šie faktai buvo užmiršti ir ilgą laiką nežinomi. Sutiko persikelti į Telšius Sprendimą palikti savo paties sukurtą teatrą
Skaityti daugiau
Ilgą laiką buvo manoma, kad pagal garsaus lietuvių architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektus tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatyta mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). Apie šio architekto 1928 metais mūsų mieste dar suprojektuotą gydytojo
Skaityti daugiau
Apie Elektroninių vamzdelių gamyklos statybas buvo kalbėta beveik visu dešimtmečiu anksčiau, nei pastatytas ir priduotas naudojimui pagrindinis gamyklos korpusas. Panevėžys elektrovakuuminių prietaisų gamybai pasirinktas neatsitiktinai. Tai buvo besiplečiantis, turintis gerą infrastruktūrą bei susisiekimą ne tik
Skaityti daugiau
Operetė – muzikinio teatro žanras, kuriame puikiai dera vokalinė ir instrumentinė muzika, pramoginės muzikos elementai, šokis bei baletas. 1959 m. gegužės mėn. M. Karka į susirinkimą sukvietė meno bei muzikos mylėtojus ir išsakė savo norą
Skaityti daugiau
2023 m. rugsėjo 7 d. sukako 27 metai, kada Panevėžio miesto šventės metu buvo atidengtas paminklas kalbininkui Juozui Balčikoniui atminti. Paminklo atidengimo iškilmėse buvo dalijamasi prisiminimais apie kalbininko indėlį į lituanistikos plėtrą ir lietuvių tautiškumo
Skaityti daugiau
Panevėžys tarybiniu laikotarpiu buvo vienas iš sparčiausiai augančių Lietuvos Respublikos miestų: didėjo gyventojų skaičius, kūrėsi naujos pramonės įmonės, buvo statomi nauji gyvenamieji rajonai, plečiamas parduotuvių ir visuomeninių maitinimų tinklas, didinami želdinių plotai, tvarkomos, tiesiamos bei
Skaityti daugiau
Panevėžio muzikos mokyklos istorija prasidėjo prieš 75 metus, kai 1948 m. kovo 15 d. Meno reikalų valdybos įsakymu Panevėžio muzikos mokykla buvo reorganizuota į Panevėžio septynmetę ir Panevėžio vidurinę muzikos mokyklas. Mokyklos kurį laiką dirbo
Skaityti daugiau
Panevėžio mokytojų seminarija, rengusi mokytojus pradinėms mokykloms, veikė carinės Rusijos valdžios, nepriklausomos tarpukario Lietuvos ir sovietmečio laikais. Atidaryta ji buvo 1872 m. lapkričio 14 d. Apžvelkime to meto carinius dokumentus apie mokytojų seminarijos įsteigimą Panevėžyje.
Skaityti daugiau
Panevėžio muzikinio teatro pastatas – nėra senas, tačiau jau mena dvi miesto kultūrinio gyvenimo istorijas. Pirmoji istorija prasidėjo 1974 m., kuomet žmonių susidomėjimas kino filmais buvo didelis. Iki tol sparčiai augančiame Panevėžyje veikusių trijų kino
Skaityti daugiau
1945 m. gruodžio 29 d. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo gruodžio 1 d. Panevėžyje įsteigta Respublikinė Panevėžio akušerių mokykla, kurios direktoriumi nuo 1945 m. gruodžio 1 d. paskirtas gydytojas Vladas Dalinda. Mokslai mokykloje
Skaityti daugiau
Birželio 9 d. minima Tarptautinė archyvų diena. Lietuvoje ji švenčiama nuo 2009 metų. Šia diena siekiama visuomenei priminti dokumentinio paveldo išsaugojimo reikšmę ir supažindinti su svarbiausiais saugomais dokumentais archyvuose. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas,
Skaityti daugiau
Šiandien daugelis ateinančių sportuoti į Panevėžio sporto klubą „Intero GYM“ žmonių vargu ar susimąsto, kad kažkada ši vieta taip pat buvo susibūrimo vieta, tačiau čia žmonės rinkosi ne sportuoti, o kino filmus žiūrėti. Šiais metais
Skaityti daugiau
Šių metų gruodžio 31d. sukanka 70 metų, kada buvo įkurti Panevėžio kūdikių namai, kuriems 1996 metais gegužės 3 d. suteiktas šių namų puoselėtojo vyr. gydytojo Algimanto Bandzos vardas. Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau
Skaityti daugiau
Tai įvyko prieš 32 metus, kai budinama Sąjūdžio kėlėsi Lietuva. Tuo metu biblioteka priklausė miesto vykdomajam komitetui ir buvo įsikūrusi Respublikos g. 37 pastate. Būtent čia ir gimė iniciatyva biblioteką pavadinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu. Kaip
Skaityti daugiau
Šiandien apie šią skulptūrą žinoma, kad ji eksponuojama Juozo Zikaro vardu pavadintoje Paįstrio gimnazijoje. Skulptūra buvo sukurta 1982 metais ir yra dailės instituto absolvento Osvaldo Neniškio diplominis darbas. Kokia proga šis meno kūrinys buvo padovanotas
Skaityti daugiau
Šių metų spalio 2 d. sukanka 50 metų, kai buvo pradėtas sodinti Panevėžio Kultūros ir poilsio parkas. Tą dieną į masinę naujojo parko sodinimo talką susirinko beveik visi Panevėžio miesto gyventojai. 1971 m. rugsėjo 16
Skaityti daugiau
Kasmet rengiama Panevėžio gimtadienio šventė yra svarbiausias ir didžiausias miesto renginys. Pasitelkę archyvų dokumentus, pamėginkime atsekti šios jau daug metų vykstančios šventės ištakas. Mūsų kraštietė istorikė Ona Maksimaitienė Panevėžio įkūrimo datą nustatė 1961 metais. Miesto
Skaityti daugiau
Panevėžio rytiniame miesto pakraštyje, prie buvusios „Ekrano“ gamyklos, tyvuliuoja marios. Ilgus metus neišnaudotas didžiausias vandens telkinys mieste šiandien yra vienas iš lankomiausių objektų Panevėžyje. Pakrantė atnaujinta ir pritaikyta miestiečių bei miesto svečių poilsiui bei pramogoms.
Skaityti daugiau
Šį kreipimąsi anuometinės Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai surašė 1992 m. kovo 20 d. Po savaitės Panevėžio miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ar leisti Lietuvos krikščioniškajam labdaros fondui Panevėžyje steigti Laisvųjų menų kolegiją. Dėl
Skaityti daugiau
1965 m. rugsėjo 1 d. Panevėžyje vietoje bendro lavinimo mokyklos-internato duris atvėrė internatinė sporto mokykla, kurioje mokėsi ir sportavo geriausi Lietuvos sportininkai. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1960 m. rugpjūčio 8 d.
Skaityti daugiau
Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18 dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno
Skaityti daugiau
Šie metai Panevėžio lėlių vežimo teatrui – ypatingi. Teatras švenčia ne tik savo 35 metų gyvavimo, bet ir 30 metų jubiliejų, kai suteiktas miesto teatro statusas. Panevėžio lėlių vežimo teatras – vienintelis toks teatras Europoje.
Skaityti daugiau
