„Rotšildo smuikas“ – apie giluminius dvasinius išgyvenimus

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Antonas Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų, prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses. Rašytojo kūryba pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. Objektyvaus gyvenimo vertinimas derinamas su poetišku svajingumu, pašaipa – su švelniu lyrizmu. A. Čechovo apysaka „Rotšildo smuikas“ iš autoriaus knygos „Namas su mezoninu“ pasakoja apie žmogaus dramą, apie slogią kasdienybės naštą, apie galutinai nutrūkusį ryšį tarp artimų žmonių, apie būtinybę išsaugoti orumą, žlugus ateities viltims.

Spektaklio režisierius – Marius Cemnickas, scenografija – Algimanto Bareikio, muziką parinko – Ramunė Kudirkienė, šviesos dailininkas – Ugnius Zutkis.

Spektaklyje vaidina aktoriai: Albinas Kėleris, Jonas Čepulis, Gintautas Žiogas.

Pasikalbėjimas su savimi

„Rotšildo smuikas” – vienos dalies spektaklis apie giluminius dvasinius išgyvenimus, kurie apvalo nuo kasdienybės apnašų, sulėtina gyvenimo tempą, padeda susikaupti ir išgirsti. Pirmuoju smuiku čia groja aktoriaus talentas.

Pagrindinis vaidmuo pjesėje – tarsi specialiai sukurtas jau Anapilin iškeliavusiam scenos grandui Romualdui Urviniui (mirė 2016 m. kovo 2 d.). Beje, aktorius pats parengė pjesės inscenizaciją ir su dideliu dvasiniu pakilumu sukūrė pagrindinį vaidmenį.

Tuomet pristatydamas pagrindinį vaidmenį R. Urvinis sakė: „Mano kuriamas Jakovo vaidmuo – tai pasikalbėjimas su savimi, savo antruoju „aš“, su savo sąžine. Tai prisipažinimas ir išpažintis pačiam sau. Tai širdgėla dėl gyvenimo praradimų, nusivylimų ir netekčių… Gyvenime dažnai mes tokią išpažintį sau užmirštame ir būna be galo skaudu, kai atgailos jausmas mus aplanko pavėluotai. Per Jakovo vaidmenį bandau atskleisti žmonių santykius, kurie (o gaila!) galėjo būti ir kitokie.

Šis spektaklis – tai didelis pojūčių etiudas, kuriame skamba smuikas, nors išvengiama griežimo juo, kai savo vaidmenį atlieka personažai, kurie realiai scenoje nepasirodo.

Man, kaip aktoriui, šis vaidmuo labai brangus tuo, kad per trumpą laiką galiu papasakoti visą kuriamo personažo gyvenimą.“

Antras sąstatas

Spektaklis „Rotšildo smuikas pastatytas 2014 metų pabaigoje, o atnaujintas, su kitų aktorių sąstatu, 2016-ųjų pradžioje.

Atnaujintame spektaklyje Jakovo vaidmenį atlieka aktorius Albinas Kėleris, o autoriaus – aktorius Gintautas Žiogas ir Jonas Čepulis. Spektaklio režisierius M. Cemnickas sako supratęs, kad spektakliui reikia antro sąstato. Pasak jo, gerai, kai tą patį vaidmenį spektaklyje kuria ne vienas aktorius – aktoriai skirtingai traktuoja vaidmenį.

Be to,  2016 metų kovo mėnesio pradžioje mirė scenos grandas R. Urvinis, dar suspėjęs pamatyti, kaip Jakovo vaidmenį atlieka kolega aktorius A. Kėleris.

Atrado netikėtai

Spektaklio „Rotšildo smuikas“ režisierius M. Cemnickas pasakojo, kaip atrado ir kodėl nusprendė statyti spektaklį pagal A. Čechovo apsakymą „Rotšildo smuikas“. „Medžiaga netikėtai pasimaišė. Davė paskaityti apsakymą. Skaičiau kelis kartus ir nusprendžiau parodyti aktoriui R. Urviniui. Jam patiko, patiko ir man. Nusprendžiau – reikia imtis darbo“, – prisiminė spektaklio režisierius.

Pasak M. Cemnicko, pjesei inscenizaciją parašė R. Urvinis. „Jis ir atliko pagrindinį Jakovo  vaidmenį. Tačiau laikui bėgant pamačiau, kad spektakliui reikia kito sąstato, dubliuojančiu vaidmenis aktorių. Juk nežinai, kas gali atsitikti… Pakviečiau Jakovo vaidmeniui aktorių A. Kėlerį, o autoriaus – G. Žiogą. Jie  mielai sutiko vaidinti“, – pasakojo Marius.

Skirtingos traktuotės

Režisierius M. Cemnickas sako, kad aktoriai R. Urvinis ir A. Kėleris skirtingai kuria tą patį vaidmenį. „R. Urvinio Jakovas buvo daugiau jo paties gyvenimo atspindys, jo vidinis išgyvenimas. Mačiau kaip atsidavęs repetuoja, tobulina, kiek įdeda darbštumo ir pastangų. Šis vaidmuo atskleidė R. Urvinio meistriškumą, vidinę dramą, aktoriaus patirtį ir perteikia asmeninio gyvenimo išmintį. Jakovas – aktoriaus širdies vaidmuo. A. Kėlerio sukurtas Jakovo vaidmuo visai kitoks. Vaidmuo perteikiamas per humorą, juoką. Juk ir apie mirtį galima juokauti. Spektaklio finale Albino Jakovas sako, kad galėjo kitaip gyventi, galėjo tą ir aną daryti, bet atsisuka į praeitį ir mato – vienus nuostolius. Tie nuostoliai ne materialus ir jis tarsi savęs klausia, kodėl tas gyvenimas taip susiklostė, kad praėjo tuščiai. Su Albinu spektaklis kitoks nei su Romualdu, nors abu aktoriai sako tuos pačius žodžius, bet vaidmenis jie traktuoja skirtingai“, – aiškino režisierius.

Teatro magija

Aktorius A. Kėleris sako, kad jam garbė ir laimė vaidinti spektaklyje „Rotšildo smuikas“. „Mano sukurtas Jakovas visai kitoks nei R. Urvinio. Vienaip kūrė vaidmenį jis, kitaip aš. Tai – teatrinis stebuklas, teatro magija, kai galima tą pačią medžiagą perteikti kitaip. Juk abu – aš ir Romualdas – sakome tuos pačius žodžius, bet mūsų intonacijos visai kitokios“, – prisipažino aktorius A. Kėleris.

Anot A, Kėlerio, sutikus vaidinti spektaklyje ir kurti Jakovo vaidmenį, nesinorėjo kopijuoti R. Urvinio. „Kad ir kokia tobula kopija būtų, ji vis vien liktų kopija. Savo kuriamam Jakovui suteikiau kitokią spalvą. Čia ir yra įdomumas. Nesakau, kuris spektaklis geresnis, kuris blogesnis. Tiesiog jie yra skirtingi, skamba kitaip. Tik teatre galima tokia magija. Kiekvieną kartą vis kitaip gali suvaidinti vaidmenį, suteikti vis kitokį atspalvį“, – pasakojo aktorius A. Kėleris ir teigė, kad jam neįtikėtinas įvykis akis į akį susitikti su A. Čechovo kūryba scenoje.

Pasak aktoriaus, spektaklis „Rotšildo smuikas“ – tai kūrinys, kuris suteikia galimybę aktoriui atlikti viešą išpažintį pačiam sau. „Tačiau, jokiu būdu nesakau, kad Jakovas Matvejičius Ivanovas yra mano alter ego, bet teorinėje plotmėje puikiai suprantu ką noriu pasakyti šiuo vaidmeniu žiūrovui. Tikiuosi, kad spektaklio metu tai supras ir žiūrovas. Kiekvienas žmogus gyvenime patiria nuklydimų, iš kurių pasimoko. Kokie būtume žmonės jeigu nemokėtume klysti, o klydę tai suprasti?“, – teigė Jakovo vaidmenį sukūręs aktorius A. Kėleris.

Trumpai

Antonas Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų, prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses. A. Čechovo kūryba pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. Objektyvaus gyvenimo vertinimas derinamas su poetišku svajingumu, pašaipumas – su švelniu lyrizmu. A. Čechovo apysaka „Rotšildo smuikas“ – iš autoriaus knygos „Namas su mezoninu“, pasakoja apie žmogaus dramą – apie slogią kasdienybės naštą, apie galutinai nutrūkusį ryšį tarp artimų žmonių, apie būtinybę išsaugoti orumą, žlugus ateities viltims.

  1. Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų. Laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų, kėlė švietimo, mokslo, kultūros reikšmę. Prozos kūriniuose tęsė XIX a. rusų realizmo literatūros tradicijas.
  2. Čechovo prozai būdinga paprasti siužetai, neryškus veiksmas, lakoniškumas, raiškios detalės, reikšminga potekstė. Dramos pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis.
  3. Čechovas įtvirtino mažuosius epinius žanrus rusų literatūroje. Jo kūryba turėjo didelę įtaką Vakarų Europos, rusų literatūrai ir teatrui. Daug kūrinių ekranizuota. Į lietuvių kalbą A. Čechovo kūryba pradėta versti XX a. pradžioje.

Straipsnis parengtas projektui: J. Miltinio dramos teatras – tarptautinės kultūros kontekste.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: