5 prognozės 12 zodiako ženklų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Mažės ir infliacija, ir kai kurių prekių kainos

Visame pasaulyje vienas iš pagrindinių praėjusių metų ekonominių sukrėtimų buvo dešimtmečius nematytas kainų šuolis, kurį sukėlė ir klestinti paklausa, ir apribota pasiūla. Tačiau abu šie veiksniai jau pamažu atsitraukia, todėl šiemet „infliacija“ nebus dažniausiai linksniuojamas žodis.

Gal ne akivaizdu, tačiau jei ateinančius 12 mėnesių kainos Lietuvoje visai nepasikeistų, tai vidutinė metinė 2023-ųjų infliacija siektų net 7,4 procento. Taip yra todėl, kad dabar kainos jau yra gerokai aukštesnės, nei buvo prieš metus, todėl joms net ir nesikeičiant, infliacijos rodiklis mažėja lėtai.

Taigi, nors infliacija išliks aukštesnė nei įprasta, labai tikėtina, kad pernai stebėtų kainų šuolių šiemet nebematysime. Besikeičiančios ir atstatomos prekių tiekimo grandinės bei, ypač, atslūgstantis vartojimas bus greitas vaistas nuo kainų augimo.

Pernai kai kuriais atvejais buvo galima įžvelgti ir ne visai pagrįsto kainų šuolio, kurį sukėlė neapibrėžtumas dėl energijos kainų ar galimas kai kurių pramoninių ir maisto žaliavų trūkumas prasidėjus karui. Todėl atslūgstant vartojimui tikėtinas ir retai pasitaikantis reiškinys – kai kurių prekių kainų sumažėjimas. Ypač tų, kurios iki šiol brango labiausiai.

Europos energijos krizė – blogiausia jau praeityje

Praėjusius metus palydėjome neįprastu reiškiniu – paskutinės metų dienos paryčiais elektros energija biržoje nieko nekainavo, o porą valandų elektros pirkėjams net buvo primokama. Tokia situacija susidarė ir dėl šilto oro bei mažesnės elektros paklausos, ir dėl labai didelės elektros pasiūlos iš mūsų regiono hidroelektrinių.

Energijos kainos savo piką pasiekė praėjusių metų vasarą ir nuo to laiko nuosaikiai mažėjo. Šiuo metu suskystintos gamtinės dujos nekainuoja nei trečdalio to, kiek jos kainavo praėjusį rugpjūtį. Ateities sandoriai rodo, kad panašaus kainų lygio tikimasi ir ateinančią žiemą.

Europai dramatiškesnių scenarijų pavyko išvengti dėl dar vienos gana šiltos žiemos, ir dėl mažesnio, nei įprasta, elektros bei dujų vartojimo. Per pastarąjį pusmetį prie naujo energetikos žemėlapio bandė prisitaikyti ir daugelis pramonės įmonių, kurios didino energetinį efektyvumą ir sumažino dujų vartojimą.

Visos Europos valstybės daugiau ir greičiau nei tikėtasi investavo ir investuoja į atsinaujinančios energijos gamybą, energijos tiekimo, išdujinimo ir kaupimo infrastruktūrą. Visa tai leidžia tikėtis, kad blogiausi aprašyti scenarijai – tamsoje šąlanti Europa ir stabdoma pramonė – netaps realybe.

Vis tik bent artimiausius metus ir dujų, ir elektros kainos išliks gerokai didesnės, nei jos buvo praėjusį dešimtmetį. Tačiau kelerių metų perspektyvoje dienos ir naktys, kuomet elektra beveik nieko arba visai nieko nekainuoja, bus vis dažnesnės.

Palūkanų normų pikas jau už kampo

Kol kas centriniai bankai žiūri į praeities problemas rodantį infliacijos rodiklį ir entuziastingai kelia palūkanų normas, taip dar labiau slopindami gyventojų perkamąją galią ir vartojimą. Ir nors centrinių bankų vadovai vis kartoja, kad palūkanos dar per mažos, jų retorika ir planai greitai pradės keistis.

Aukštesnės palūkanų normos jau duoda rezultatų, kurie yra ne visada pageidaujami. Daugelyje Vakarų valstybių mažėja nekilnojamojo turto sandorių skaičius ir jų kainos, iš paskos seks ir kai kurių prekių mažmeninė prekyba ir paklausa darbo jėgai.

Stebint sparčiai mažėjančią infliaciją, gausėjančius recesijos ženklus ir didėjantį nedarbo lygį kelti palūkanas į dar aukštesnį lygį nebus ekonominių ir loginių priežasčių. Dar daugiau – nereikėtų nustebti, jei jau metų pabaigoje kai kurie centriniai bankai pradės mažinti palūkanų normas.

Nuolaidos būsto rinkoje

Kol kas Lietuvos būsto rinkoje itin didelio nerimo ženklų nebuvo, ir būsto kainos pastaraisiais mėnesiais susvyravo neženkliai. Tačiau sandorių skaičius nuo rekordinių aukštumų jau sumažėjo į maždaug 2019 metų lygį, taip pat krito nuomos kainos. Tikėtina, kad Vakarų valstybėse stebimos kainų mažėjimo tendencijos pasieks ir Lietuvą.

Būsto rinką slopina ir į dešimtmečio žemumas nukritęs būsto įperkamumas, ir prastesnės gyventojų nuotaikos. Įperkamumą sumažino iki daugiau nei dešimtmetį nematyto lygio pakilusios bazinės palūkanų normos bei pastarųjų metų būsto kainų šuoliai, kurių nepasivijo atlyginimai.

Vis tik ilgalaikis būsto rinkos įšalas ar griūtis išlieka mažai tikėtini – gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, pastaraisiais metais padidėjo, o neparduotų butų inventorius nėra didelis. Lietuvos banko vertinimu, būsto kainos nuo fundamentalios vertės yra galimai atitrūkę tik maždaug dešimtadaliu. Tai geras metas ieškoti ir tikėtis nuolaidų.

Rimtesne krize kol kas nekvepia

Braškančios nekilnojamojo turto kainos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, bei slopstantis vartojimas kai kam gali priminti slogią 2008-2009-ųjų krizę, tačiau situacija nėra panaši. Lietuvos pramonė išlieka itin konkurencinga − tai rodo pastaraisiais metais itin sparčiai augęs eksportas ir užimtos naujos rinkos, ir pritrauktos investicijos. Gyventojų ir įmonių skolos bei pajamų santykis išlieka vienas mažiausių ES, todėl kylančios palūkanų normos turės tik ribotą neigiamą poveikį.

Galiausiai, priešingai nei prieš 15 metų, valstybė turi finansinių išteklių, gali vykdyti ir vykdo anticiklinę fiskalinę politiką – biudžeto deficito pagalba amortizuoja dėl energijos krizės ir kitų priežasčių patiriamus neigiamus šokus. Šie metai nebus klestėjimo ir augimo laikotarpis, tačiau didelių sukrėtimų bijoti nereikėtų.