A. Kubilius ir R. Juknevičienė: „Lietuvoje kuriama antibaltarusiška atmosfera – pavojinga“

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos saugumui ir artimiausių kaimynių – Baltarusijai ir kodėl ji svarbi Lietuvos saugumui.

R.Juknevičienė pabrėžė, kad dirbant Europos Parlamente, europarlamentarų didžiausias rūpestis yra Lietuvos ilgalaikis saugumas.

„Žinoma, Ukraina svarbiausia. Tai yra, buvo ir bus. Į bendrą pagalbos Ukrainai ir mūsų saugumo paketą įeina daug platesni dalykai, nei tik pagalba Ukrainai ir jos teritorijos išvadavimas. Aš noriu žmonėms priminti, kad mes Europos Sąjungoje ir NATO esame kraštiniai. Tie, ties kuriais baigiasi demokratija, visos laisvės, viena civilizacija ir prasideda grėsmingas diktatorių valdomas pasaulis. Jie specialiai ir sukėlė šitą karą prieš demokratiją“, – kalbėjo EP narė.

Kalbant apie Lietuvos interesą žvelgiant į tolesnę perspektyvą ir apie Baltarusiją, R. Juknevičienė pažymėjo, kad tai – artimiausia mūsų kaimynystė Rytuose ir svarstė, kokie prasidės procesai Rusijoje, taip pat ir Baltarusijoje, su kuriomis mus sieja bendra istorija.

„Dabar mus skiria jau tikra siena – tai labai gerai, čia mūsų didžiausias laimėjimas. Kokią erdvę į Rytus mes norime matyti? Ar normalu, kad ten visada būtų taip, kaip dabar, ir kad mums grėsmė iš ten nuolat ateitų?“ – klausė ji.

Pasak jos, yra manančių, kad kitaip niekada nebus, kad baltarusiai yra pasmerkti gyventi su panašiais į Lukašenką diktatoriais. „Aš taip nemanau“, – sakė europarlamentarė.

A.Kubilius pritarė, kad gyventi šalia autoritarinių diktatūrų, agresyvių režimų yra pavojinga. „Jei režimų nebeliktų, mes gyventume žymiai saugiau, tai kartojame nuolat. Logika čia paprasta. Klausimas, ar gali Baltarusija ir Rusija tapti kitokiomis. Kai kas tuo netiki. O Lukašenka bando įtikinti, kad demokratija Baltarusijoje yra tiesiog negalima. Kaip ir Putinas bando įtikinti, kad demokratija Rusijoje taip pat negalima. Arba mes patikime A. Lukašenka, arba netikime. Ir galvojame, kad, kaip ukrainiečiai, moldavai, kaip mes kažkada, ir Baltarusija gali tapti normalia valstybe“, – kalbėjo EP narys.

Jo įsitikinimu, visiškai akivaizdu, kad Lukašenka yra mūsų pastangomis nepatenkintas. O Baltarusijos diktatoriaus tikslas yra padaryti viską, kad santykiai tarp lietuvių ir baltarusių žmonių taptų kiek galima labiau įtempti, todėl jis daro visokias provokacijas.

Politiko nuomone, artėja rinkimai, daug pagundų rodyti, kokie esame kovotojai už Lietuvos saugumą kovodami su eiliniais baltarusiais. „Tendencijos Lietuvoje tampa pavojingomis“, – sakė europarlamentaras.

R.Juknevičienės teigimu, lietuvių interesas yra, kad demokratijos erdvė išsiplėstų bent iki Smolensko, prie to prisidėtų ir ukrainiečių pergalė. Tačiau politikė akcentavo, kad Lietuvoje kai kurios pozicijos kelia nerimą.

„Labai retas atvejis, kad per televiziją kalbėtų Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas, kuris iš viso migracijos kompleksinio klausimo kalba tik viena tema, apie baltarusius. Žinoma, politikai, tarnybos turi visokių faktų“, – svarstė ji.

EP narės nuomone, Lukašenka stengiasi Lietuvoje įgyvendinti ir savo interesus. Tačiau prieš rinkimus iškelti karo kirvį „prieš“ visada yra paprasčiau, lengviau ir suprantamiau, nei „už“ kažką kalbėti.

„Mes jaučiamės tokie truputį Don Kichotai, nes bandome kalbėti „už“. Už ką mes ateityje ir kodėl mes už tai, kad negalima baltarusių taip marginalizuoti ir padaryti visų baltarusių mūsų priešais. Nepaisant to, kad aš suprantu ir girdžiu žmones sakant, kad Vilniuje jau per daug rusų kalbos ir jos pastaruoju metu labai padaugėjo“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

A.Kubilius išskyrė dvi temas, kurias reikėtų paliesti, viena jų – istorinė.

„Lietuvoje pasigirsta baimių dėl litvinizmo teorijos ar praktikos, kad baltarusiai ateis ir atims Vilnių. Absurdiška to baimintis. Lukašenka tyčia erzina, o lietuviai labai susinervina. Visas provokacijas priimti reikėtų truputį ramiau. Mums nereikia gailėti Didžiosios Kunigaikštystės paveldo, kai, kurdami savo tautinį identitetą, juo bando naudotis ir baltarusių žmonės, baltarusių istorikai ir politikai. Kitokį normalų europietišką identitetą jiems sunku atrasti. Tai nacija, kuri kentėjo nuo rusų ir kuriai nepavyko susikurti savo valstybingumo, ji bando ieškoti šaknų Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurioje buvome kartu vienoje didelėje valstybėje“, – sakė europarlamentaras. Jis prisiminė Signatarų klubo vadovės Birutės Valionytės labai gerą iniciatyvą – fotografijų albumą „Didžioji Lietuva“ ir kvietė pavartyti ir pažiūrėti, kur yra mūsų paveldas.

„Turime bendrą paveldą, o dabar išsigąstame, kai reikia apie tai kalbėti. Mes pajuokaujame, kad ukrainiečiams geriausias kelias tapti Europos Sąjungos nariais – atkurti LDK. Sugrįžkite atgal ir tada tapsite. Mes žiūrime į paveldą taip ir manome, kad toks požiūris yra teisingas. Ir ukrainiečiams, ir baltarusiams LDK paveldas yra labai pozityvus“, – kalbėjo A. Kubilius.

R.Juknevičienė paantrino, kad tai – vakarietiška kryptis ir nusisukimas nuo sovietinio paveldo bei grįžimas į Europą.

Be to, pasak A. Kubiliaus, Lietuvoje įsivesta praktika, kad tai –  pavojus saugumui.

„Mūsų institucijos su pasididžiavimu praneša, kad praėjusiais metais nustatė 1500 baltarusių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ir juos išsiuntė atgal į Baltarusiją. Kai sudedi mūsų baimes dėl litvinizmo ir kai išgirsti tokius pareiškimus, suprantama, kad eiliniam Lietuvos piliečiui atrodo, jog į kiekvieną baltarusį reikia žiūrėti įtartinai, nes sukurta tokia atmosfera“, –  pažymėjo europarlamentaras.

Jis teigė matantis problemą sistemoje, kuria bandoma nustatyti, kur yra grėsmės. Jo nuomone, ydinga yra tai, kad kiekvienas baltarusis, prašantis leidimo gyventi Lietuvoje arba jau seniai dirbantis, privalo užpildyti anketą bei nurodyti, kur  ir kada jis dirbo Baltarusijoje, kam priklauso Krymas ir kaip jis žiūri į karą.

„Kai žmogus užrašo, kad jis nuo 1994 metų dirbo Baltarusijos Centriniame banke prie kompiuterio arba Baltarusijos muitinėje prie kompiuterio, Migracijos departamente iš karto užsidega pavojaus lemputė. Tokia anketa siunčiama į Lietuvos Valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentas netiria to asmens, bet uždeda antspaudą, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ir tada Migracijos departamentas automatiškai išsiunčia žmogų iš Lietuvos. Paaiškėjo, kad jei toks žmogus pasiskundžia Lietuvos teismui ir ten pasako, kad per mitingus stovėjo Sviatlanos Tsikhanouskayos pusėje, prieš Lukašenką, tai to užtenka, kad grėsmės ženklas būtų nuimamas. Tai reiškia, kad mūsų sistema veikia tuščiomis apsukomis. Štampuojame keliančias grėsmę etiketes, džiaugiamės, kad atrandame 1500 keliančių grėsmę. Sukuriama antibaltarusiška atmosfera. Mano manymu, tai pavojinga. Aš jau nekalbu apie ekonomines pasekmes. Kaimyninėje Lenkijoje baltarusiai nėra vertinami kaip grėsmė. Didelė dalis aukštos kvalifikacijos IT specialistų, kurie buvo pasirinkę Lietuvą, važiuoja į Lenkiją“, – kalbėjo EP narys.

Pasak R. Juknevičienės, daug dalykų susipina į vieną, prie to prisideda ir artėjantys rinkimai. „Grįžtant prie VSD, jie sako, kad trūksta finansavimo, skaičius labai didelis. Oponentai sakys, kad mes esame maža valstybė, Vilniuje susikaups labai daug kitataučių, o tai gali nulemti ir rinkimus ateityje, jie gali balsuoti ir savivaldybių rinkimuose. Bet visos tos bėdos yra išsprendžiamos. Mes tikrai nesakome, kad nereikia tikrinti. Mes tikrai nesakome, kad Lukašenka nesistengia per savo važinėjančius per sieną žmones veikti mūsų politinę aplinką. Bet tam ir yra tarnyba, kuri dirbtų darbą. Tik problema, kad ten nėra tokio globalesnio, strateginio mąstymo. Aš manau, kad ir Prezidento rinkimuose kai kurie kandidatai gali išeiti su šita vėliava. Atrodysime ne kažin kaip“, – sakė EP narė.

Ji teigė besididžiuojanti, kad Lietuvoje veikia Sviatlanos Tsikhanouskayos biuras, ir priminė, kad S. Tsikhanouskayą priglaudė buvusi Vyriausybė, kaip tik Linas Linkevičius buvo tuo metu URM vadovas. „Aš labai remiu šitą jų žingsnį. Aš manau, kad Putino ir Lukašenkos aplinkose yra ir toliau strateguojančių žmonių. Jiems labai norėtųsi, kad kaitinant atmosferą, baltarusiai ir Sviatlana Tsikhanouskaya nebegalėtų čia dirbti. Tada jie pasirinktų kitą šalį. Ar įsivaizduojate tokią etiketę užkabintą ant Lietuvos? Aš siūlau rimtai pamąstyti ir nepasiduoti tokioms emocijoms“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

A.Kubiliaus įsitikinimu, atmosferos kaitinimas yra reali grėsmė. Pasak jo, kiek grėsmės atskiri baltarusiai atneša atvykę į Lietuvą, turi vertinti VSD.

„Bet, mano įsitikinimu, totalinis visų baltarusių tikrinimas tam tikra prasme yra saviapgaulė. Saugumas turi turėti tam tikras metodikas vertinti rizikas. Svarbu atrasti tuos, kurie tikrai gali būti Lietuvai pavojingi. Saugumas turėtų galvoti, kaip apsaugoti Lietuvą nuo potencialiai pavojingos etninių įtampų kurstymo operacijos, kurią Lukašenka su malonumu realizuos“, – sakė politikas.

R.Juknevičienė pabrėžė, kad esame Europos Sąjungos ir NATO valstybė, o nebe ta skriaudžiama „respublika“, kažkokios didelės imperijos sudėtinė dalis.

„Man atrodo, kad tai, su kuo mes dabar susiduriame, yra tam tikro mentaliteto klausimas. Mes turime pradėti save suvokti kaip kitos erdvės tauta, kuri nebijo tokių iššūkių, kuri gali padėti kaimynams. Į mus žiūri kaip į galinčius padėti tapti tokiais, kokiais mes tapome per šituos tris dešimtmečius. Labai norisi, kad mūsų žodis būtų išgirstas. Politikams, kurie nori būti išgirsti, reikėtų žiūrėti truputį toliau ir giliau. Ir nebijoti tapti tuo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės branduoliu, bet kitokiomis XXI a. aplinkybėmis“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

EP narys A. Kubilius reziumuodamas pokalbį teigė, kad svarbu kovoti už tikrus tikslus siekiant savo valstybės ir savo tautos saugumo.

„Siekdami būtent tokių tikslų, nepasiduokime provokacijoms, kurios mūsų galimybes pasiekti tokių tikslų gali sumažinti“, – sakė A. Kubilius. Pasak jo, vienas iš tokių tikslų – mums gyventi saugesnėje normalių valstybių kaimynystėje. To tikrai nenori nei Lukašenka, nei Putinas. Ir mes patys turime labai gerai suprati, kokiais veiksmais mes neturime padėti Lukašenkai ir Putinui.