,,Ad astra“ laureatai apie bibliotekininko darbo žavesį

Bibliotekininkų metų nominacija ,,Ad astra“ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įsteigta 2017 metais. Nominacija pavadinta „Ad astra“ pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės to paties pavadinimo romaną. Šiais metais apdovanojimai jubiliejiniai, nepaprastai džiugu, kad vertinimo komisija šiemet sulaukė rekordiškai daug kandidatų paraiškų.

Įvertinti reikšmingiausius pastarųjų metų bibliotekininkų darbus komisijai buvo nelengva užduotis, kadangi iš dvylikos kandidatų apdovanojimus galima skirti trims bibliotekininkams. Siūlymus apdovanoti bibliotekininkus teikė įvairios įstaigos, bendruomenės ir netgi patys moksleiviai. Susipažinę su rekomendacijomis matome, kad bibliotekininkai sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos keliamų iššūkių ir toliau organizavo veiklas, kurios praturtino skaitytojų laisvalaikį naujomis formomis. ,,Ad astra“ nominacija siekiame supažindinti visuomenę su iniciatyviais bibliotekininkais ir jų reikšmingais darbais. Kviečiame skaityti apie ,,Ad astra“ laureatų sukauptą patirtį, ateities bibliotekų viziją ir šio apdovanojimo reikšmę.

BIBLIOTEKININKO DARBO ŽAVESYS

Indra Drevinskaitė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyriausia bibliotekininkė

Paradoksas, tačiau nesu labai gera tikro bibliotekinio darbo išmanytoja, užtat žaviuosi kolegomis, kurie sistemina, komplektuoja, koduoja, laisvai nardo tarp knygų lentynų ir net užsimerkę randa reikiamą leidinį. Be abejo, tai – tikroji bibliotekos esmė, o ji turi savo papildinius. Vienas iš jų – biblioteka kaip susitikimų ir kultūrinio dialogo erdvė. Biržų bibliotekos viename iš kaimo filialų pradėjau dirbti 2013 m., į Biržus grįžusi po darbo turizmo srityje įvairiose pasaulio šalyse. Man patiko, kas žino, gal ir dabar ten dirbčiau, jei ne nauja Biržų bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, kuri pakvietė mane pereiti į viešąją biblioteką. Iš prigimties esu kūrybingas žmogus, man patinka organizuoti, esu baigusi menotyras studijas VDU, tad pastebėjau, kad biblioteka gali tapti ta vieta, kurioje vyktų ne tik literatūriniai renginiai. Šitaip atsirado mano organizuoti kino sekmadieniai, įvairios akcijos, vasaros skaitymai miesto viešosiose erdvėse, literatūriniai renginiai ne bibliotekoje. Publiką reikėjo „užsitarnauti“, nes buvo įprasta, kad Biržų biblioteka, įsikūrusi pilyje – rašytojų ir poetų Meka. O štai, pasirodo, čia ir filmus galima žiūrėti, ir jų režisierius sutikti, ir bibliotekininkai viešumoje pasirodo. Pirmaisiais savo darbo metais viešojoje bibliotekoje surengiau 47 įvairius renginius. Dabar man tai netelpa galvoje. Ačiū direktorei – visų pirma. Tai žmogus, kuris suteikia laisvę saviraiškai – eikite, darykite, darykime kartu… Be abejo, ir kolegoms – manau, kad bent koks darbas bibliotekoje yra komandinis, net ir tas, kur aiškiai įvardijamas projekto vadovas – jam juk irgi reikia kolegų pagalbos. Bibliotekininko darbas – tai atradimų darbas. Tavęs niekas neieškos – turi ieškoti pats. Tave suras tiek, kiek suteiksi šansų būti rastam. Šiame darbe susikerta viskas – išsilavinimas (darbe pilnai „išnaudoju“ savo menotyros studijas), išsiauklėjimas, žmogiškosios savybės, diplomatija, politika, susiformavusi regiono kultūrinė patirtis ir tradicija, jos išmanymas ir poreikis kaitai. Bibliotekininkas negali būti bent koks, jis privalo būti visoks. Tuo šis darbas ir yra įdomus. Apmaudu tik, kad mažai vertinamas. O man asmeniškai pastarųjų kelių metų biblioteka iš klaustuko (biblioteka?) yra tapusi šauktuku (biblioteka!). Beje, tai Biržų bibliotekos neoficialios vizijos išraiška.

DĖMESYS JONUI MEKUI

2016 m. pirmą kartą parašiau Jonui Mekui elektroninį laišką, nes jau ruošiausi jo 95-ajam jubiliejui 2017 m. O tada, kaip pasakytų J. Mekas – „viskas buvo parėdyta angelų“. Susirašinėjimai su juo, išnykusio Semeniškių kaimo įprasminimas laukų akmeniu, J. Meko atsiųstas archyvas iš Niujorko, dviejų dienų renginys „Sniego ilgesys“, skirtas J. Meko 95-ajam jubiliejui, pažintys ir nuoširdi draugystė su jo giminėmis, šeima, bičiuliais ir… Jono mirtis. Man ir Biržų bibliotekos direktorei buvo labai aišku: J. Meko atminimas Biržuose laukų akmeniu neturi baigtis. Teko nemažai įrodinėti, pakovoti, kodėl ir kam reikalingas Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras. Bet tai, ką praėjome – neįkainojama darbinė ir asmeninė patirtis. Tuo pačiu metu bendradarbiavau su Kęstučiu Pikūnu, rengiant dabar jau garsią knygą „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“. Tuo pat metu leidybai buvo rengiama ir J. Meko „Semeniškių idilių“ audioknyga… Tad 2019 m. antroji pusė, ypač jų pabaiga – tikrai keistas laikas. 2020 m. kovo 1 d. Mekų centras pradėjo oficialią veiklą. O aš toliau tiesiu kelius link Jono ir jo jaunesniojo brolio Adolfo ryšių užmezgimo, archyvinės medžiagos paieškos, viešinimo, kalbinimo, gilinimosi, pažinimo. Kiek daug nuostabių žmonių sutikta, kiek įdomių renginių suorganizuota, kokie vyksta pokalbiai po jų… Tai suteikia galimybę netūnoti tik savo socialiniame burbule. Turime daug gražių planų, idėjų, laukia sunkūs ir įdomūs 2022 m. – Jono Meko 100-osios gimimo metinės. Dar vėliau – jau ir Adolfo Meko šimtmetis…

SUKAUPTA GEROJI PATIRTIS

Laima Andrijauskienė, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusių vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė

Bibliotekoje dirbu jau 40 metų. Bibliotekininko pasirinkta profesija man visada teikė džiaugsmą. Visada buvo įdomu dirbti. Nors metai bibliotekų veiklas ir uždavinius keitė, tačiau tradicijos ir naujovės visada papildo viena kitą. Svarbiausia – tikiu tuo, ką darau. Čia yra galimybė įgyvendinti savo mintis projektuose, kultūriniuose renginiuose, organizuojant juos netradicinėse erdvėse, o šiuo metu ir virtualiai. Man svarbu matyti prasmę savo kasdienėje veikloje, mėgautis pasiektu rezultatu. Pastarųjų metų projektai kvietė žmones ne tik skaityti, bet ir aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose. Tai išties nepamirštamos vaizduotę žadinančios istorijos. Ar jie buvo prasmingi ir reikalingi? Taip. Ir kiekvienas pasisekęs projektas ir visapusiška bibliotekinė veikla motyvuoja eiti vis pirmyn.

ATEITIES MOKYKLOS BIBLIOTEKOS VIZIJA

Jelena Kulšinskienė, Panevėžio „Vilties“ progimnazijos bibliotekos vedėja

Kaip ir pati mokykla, mokyklos biblioteka nuolat keičiasi, prisitaiko prie naujų iššūkių ir galimybių. Ateities mokyklos biblioteka – tai modernus informacinis centras su naujausiomis technologijomis, puikiai įrengtomis erdvėmis, turintis sensorinę ir virtualios realybės įrangą, neribotą nemokamą prieigą prie įvairių medijų. Tai vieta, kurioje galima ne tik skaityti ir surasti informacijos, bet ir žaisti, programuoti, tobulinti gebėjimus, tyrinėti, kurti, pailsėti, atsigerti arbatos. Vieta, kurioje daug – popierinių knygų, kurioje šilta ir jauku, kurioje norisi būti ir nesinori išeiti. Mokyklos bibliotekininkas, o gal net keli įvairių sričių specialistai – greitai prisitaikantis prie pokyčių ir įvairių naujovių, nuolat besimokantis, kūrybingas, mąstantis, nebijantis eksperimentuoti, įkvepiantis mokinius semtis žinių įvairiuose šaltinuose, laimingas, mylintis savo darbą, savo skaitytoją ir knygas.

AD ASTRA APDOVANOJIMO REIKŠMĖ

Indra Drevinskaitė

„Ad astra“ reiškia tik vieną – dar didesnį įsipareigojimą ir atsakomybę. Savo darbu reikia susirgti, pasveikti ir vėl susirgti iš naujo – to bibliotekininkams ir linkiu. Už įvertinimą dėkoju komisijai, o Biržų bibliotekos direktorei, savo kolegoms ir patiems artimiausiems žmonėms bei Jono ir Adolfo Mekų giminaičiams tariu ačiū už tai, kad padeda sirgti ir sveikti. Ir suteikia kaskart naują galimybę susirgti savo darbu.

Laima Andrijauskienė

Šis apdovanojimas – didelis pripažinimas ne tik man, bet ir Ignalinos viešosios bibliotekos kolektyvui bei mūsų skaitytojams. Čia mūsų visų darbo rezultatas. Daug gražių ir prasmingų iniciatyvų įgyvendinta kartu. Didžiausia padėka visiems, kurie prisijungia prie bibliotekos projektų ir veiklų. Nors ši nominacija skirta man, segėdama jos ženklą, jausiu mūsų visų bendrystę ir šilumą.

Jelena Kulšinskienė

Kiekvienam žmogui svarbu būti įvertintam, pastebėtam. Labai džiugu, kad šį apdovanojimą gavau ypatingais metais, kai švenčiamos švietėjos, pedagogės, kultūros ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-osios gimimo metinės. Tai tarsi jos palaiminimas. Be galo esu dėkinga progimnazijos administracijai ir visai bendruomenei už pasitikėjimą, palaikymą, skatinimą. Kartu jaučiu didelę atsakomybę, įpareigojimą nesustoti, nuolat tobulėti, padėti kitiems, kad skaitymas kiekvienam teiktų džiaugsmą ir malonumą.

Nominaciją pelnę bibliotekininkai bus apdovanoti autorius Alfrido Pajuodžio sukurtu „Ad astra“ ženklu. Iš sidabro ir rodolito pagamintas materialusis apdovanojimo įprasminimas simbolizuoja Gabrielės Petkevičaitės-Bitės svarbiausius gyvenimo principus – kilnumą, dvasinio tobulėjimo siekimą, padedant kitiems. Šventinę laureatų apdovanojimų ceremoniją numatoma organizuoti pasibaigus karantinui.

Greta Diliūnaitė,

Vyresn. metodininkė