Aistė Družaitė (6 kl.)

Teatro scena ir eilėraščiai – veiklos, kuriose šeštokė Aistė Družaitė ieško savęs. „Kartais atrodo, kad mintys pačios liejasi, ir taip norėčiau jas visas patikėti eilėraščiams. Bet būna dienų, kai kūryba kažkur iškeliauja. Lieku su keliais tarpusavyje visai nederančiais žodžiais, pabirusiais ant balto popieriaus lapo,“ – taip apie pomėgį kurti rašo Aistė.

* * *

Pasiilgo sniego rogutės.

Dar nepabaigėm puošti eglutės.

Pabalo žiemos nosis.

Sniegu užsiklojo uosis.

* * *

Ankstus žiemos rytas

Stirnai nematytas.

Ką ten paukščiai gieda?

Tyliau! Meškiukai miega!

Ką šnabžda pusnys?

Kodėl židiniuose ugnys?

Daug klausimų išraityta

Ant langų žiemos rytą.

* * *

Saulės spindulėlis

puodelyje arbatos.

Ištirpsta nesutarimai.

Ant medžių

Supasi pavasaris.

* * *

Medžiai sukluso:

Ką ten pukši ežiukas

Nurimus vėjui?

* * *

Mirksi kaštonai.

Sušilusioj balutėj

Saulės šypsena.

* * *

Siūlais susipynus baimė.

Debesų balkšvumo dangus.

Saulės spindulėlis pasiklydęs

Staiga suranda namus.