Apie verslo plotus vandenyje ir „ant žemės“ bei auditą muziejuje

Praėjusią savaitę vykusiame Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komitete melioracijos specialisto lūpomis akcentuota svarbi mintis. Pasirodo, kad valstybės lėšos gali būti skirtos renovuoti tik žemdirbių laukuose esančius melioracijos įrenginius.

Kaip tarė, taip ir padarė

Praėjusį penktadienį turėjo įvykti dviejų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas (pirmininkas – konservatorius Arūnas Anskinas) nesusirinko ir posėdis buvo atšauktas. „Darbiečio“ Daliaus Drevinsko vadovaujamas Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komitetas dirbo. Tiesa, jame nebuvo nė vieno iš trijų pagrindinių savivaldybės vadovų. Atvyko tik administracijos direktoriaus pavaduotojas Audris Mukas. Pats direktorius Rimantas Pauža su mero pavaduotoja Irute Varziene išvyko į Vilnių, o meras Valdemaras Valkiūnas turėjo reikalų rajono ribose. Būsimam tarybos posėdžiui mero teikiamas pirmas klausimas – bendradarbiavimas su Latvijos Respublikos Vecumniekų savivaldybe – aptartas be teikėjo.

„Siūlau pritarti“, – tarė mero patarėja Danutė Martinkėnienė. Kaip ji tarė, taip komitetas ir padarė.

Užtvanka irsta, Tatula užžėlė, o ministerijoje – nauji „šulai“

Ilgiau kalbėta klausimu, kurį teikia savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, o parengė jo bendravardis pavaldinys – Žemės ūkio skyriaus vyresnysis inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys. Jo rengtas dokumentas – sprendimo projektas dėl valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos prioritetinių darbų programos. Programoje, kuriai skirta 296 000 eurų valstybės lėšų, minimi grioviai, kurių melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai iš viso numatoma 231 656 eurų. Tie grioviai yra Papilio, Širvėnos ir Vabalninko seniūnijose. Jų įrenginiams tvarkyti numatoma 114 744 eurai. Dar 90 456 eurai skirti Tatulos sausinimo sistemos dalies melioracijos griovių statinių remontui.

Kitiems darbams kituose grioviuose ir dokumentams rengti dar lieka 64 344 eurai.

Valdančiosios koalicijos narys socialdemokratas Alfridas Jozėnas pasigedo dėmesio Astravo užtvankos remontui. Užtvanką prižiūri A. Jozėno vadovaujama bendrovė „Biržų komunalinis ūkis“. Anot tarybos nario, minėta užtvanka yra potencialiai pavojingas statinys.

„Kad ta užtvanka yra avarinės būklės, nenustatyta“, – atsakė melioratorius R. Šikšnys. Tada komiteto pirmininkas D. Drevinskas pastebėjo, kad, įrengus miesto apvažiavimą per Astravą, užtvanka tikrai gali neatlaikyti. A. Jozėnas kalbėjo apie vandens graužiamą užtvankos pylimą.

R. Šikšnys lyg ir sutiko, kad 1988 metais statytai užtvankai reikėtų remonto, o dėl to reikėtų rašyti raštus pinigams iš valstybės gauti.

D. Drevinskas susidomėjo, kodėl Tatulai valyti vėl skiriamos lėšos. R. Šikšnys atsakė, kad pinigai numatyti ne grioviu paverstai upei, o sistemai, kurioje yra apie 300 km griovių.

Komiteto pirmininkas D. Drevinskas vėl užsiminė apie Tatulos upės būklę.

„Viskas ten yra gerai“, – nukirto savivaldybės melioracijos specialistas.

„Gerai, tik viskas joje apaugę ir užžėlę“, – atšovė aplinkosaugininkas D. Drevinskas.

„Yra naujas ministras ir nauji „šulai“ įtikinėja, kad būtų sudaromas melioracijos fondas. Tai būtų daroma iš papildomų mokesčių“, – apie finansinę melioracijos perspektyvą perspėjo R. Šikšnys.

Valstybė gelbėja žemės ūkio naudmenas

Į aktyvią politiką neseniai grįžęs ir į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos gretas įsijungęs vabalninkietis Petras Narkevičius rūpinosi savo miesto žmonėmis. Anot politiko, netoli Vabalninko turgaus yra trys ar keturi sklypai, kurie nuolat apsemti.

„Ar yra kokia nors galimybė padėti tų sklypų savininkams?“ – klausė P. Narkevičius.

„Yra, bet reikia kreiptis tiesiai į merą. Valstybė lėšas skiria tik žemės ūkio naudmenoms, o miestiečius gelbėti galima nebent savivaldybės lėšomis“, – paaiškino valstybės deleguotas funkcijas vykdančio skyriaus tarnautojas R. Šikšnys. Jis pakartojo, kad siūlo kreiptis tiesiai į merą arba ieškoti kitų galimybių gauti finansavimą. Anot R. Šikšnio, galimai lėšų turi Vietos veiklos grupė. Šiai grupei vadovauja savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius.

„O iš Kaimo rėmimo fondo lėšų neliko?“ – pasiteiravo D. Drevinskas.

„O šitą žino tik pirmininkas“, – atsakė R. Šikšnys. Savivaldybės Kaimo rėmimo fondo pirmininko vardas posėdyje neįvardytas. Žemės ūkio skyriaus duomenimis, pirmininko iš viso nėra, o fondo veiklą kuruoja skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius.

Posėdyje priminta, kad vandens tvindytas Skrebiškių kaimas žmonių prašymu nusausintas savivaldybės lėšomis.

Abejonės dėl Vabalninko miesto

Vabalninkietis P. Narkevičius abejojo sprendimu rengti Vabalninko miesto bendrąjį planą. Anot politiko, Vabalninke sklinda pletkai, kad planas rengiamas, nes to esą prireikė vienam verslininkui.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė atsakė, kad bendrasis planas rengiamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Jis būtinas miestui vystyti.

„O ar jūs nepasigedote šio sprendimo vertinimo antikorupciniu požiūriu? Ar dabar jau pasikeitė tradicijos ir toks vertinimas nebereikalingas?“ – neatlyžo abejonių ir įtarimų turintis P. Narkevičius.

„O gal paprašė kas nors sklypo, padarys ir planą. Gali ir taip būti“, – svarstė D. Drevinskas.

Politikams buvo atsakyta, kad, pasikeitus tarybos veiklos reglamentui, antikorupciniu požiūriu visų sprendimų vertinti nebūtina. O bendrasis planas, pasak L. Munikienės, kiekvienam miestui yra būtinas ir privalomas.

„Atėjo eilė ir Vabalninkui“, – sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja. Tada kažkuris iš politikų suabejojo, ar Vabalninkas iš viso yra miestas.

Kainų augimas „riebus“, reikia audito

Savivaldybės taryba turės tvirtinti naujas muziejaus „Sėla“ paslaugų, teikiamų už mokestį, kainas. Taip pat siūloma iš kainynų išbraukti nebeaktualių ir nebeteikiamų paslaugų kainas. „Labai jau „riebiai“, – įkainių didinimą vertino komiteto pirmininkas D. Drevinskas.

„Žmonėms bus blogai“, – atsiliepė P. Narkevičius. Politikas nuogąstavo, kad muziejus nebesulauks lankytojų.

D. Drevinskas klausė, ar muziejuje buvo atliktas specialiųjų lėšų, gaunamų už paslaugas, naudojimo auditas.

„Tikrinta nebuvo“, – atsakė savivaldybės kontrolierė Žaneta Eriksonienė. Anot jos, visos specialios lėšos patenka į sąmatas, minėti pinigai naudojami darbo užmokesčiui ir kitoms reikmėms.

O patikrinimą muziejuje atliko savivaldybės administracijai pavaldus Centralizuoto audito skyrius.

Muziejaus paslaugas kone veltui dalinti geidžiantiems ir įkainių didinimu abejojantiems politikams administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Mukas paaiškino: „Kuo daugiau muziejus uždirbs, tuo mažesnė našta teks savivaldybės biudžetui.“

Klausimas bus išspręstas ketvirtadienį vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje.

 
Alfreda Gudienė