Ar daugiabučio renovacija pažeidžia konstitucines žmogaus teises

Antradienį, balandžio pirmąją, rajono savivaldybėje vyko tradicinis daugiabučių namų renovacijos programos priežiūros komiteto posėdis, kuriame buvo aptarta renovacijos eiga, pasiekimai ir trūkumai. Šį tradicinį susirinkimą rinkimų audros ilgesniam laikui buvo nubloškusios į veiklos užribį.

Paskutiniajame šios kadencijos priežiūros komiteto posėdyje dalyvavo savivaldybės merė Irutė Varzienė, vicemerė Stasė Eitavičienė, administracijos direktorius Vytautas Džėja, jo pavaduotoja Alė Pocienė, merės patarėjas Eividas Šernas, priežiūros komiteto nariai Vytautas Čiuplinskas, Valentinas Mizeikis ir UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktoriaus Ivan Dološickij, UAB „Biržų šilumos tinklai“ projektų vadovas Linas Kulbis bei savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viederis. Posėdyje taip pat dalyvavo rangovo statybos darbų direktorius Gediminas Vezbergas. Pasitarimo pradžioje, dėkodamas už buvusį sklandų bendradarbiavimą ir supratimą, kadenciją baigiančiai merei G. Vezbergas įteikė rožių puokštę.

Merė I. Varzienė sakė, kad daugiabučių namų renovacijos programos priežiūros komitetas dirbo gerai, rezultatyviai ir ne formaliai. Merės nuomone, nors ir pasitaikė visokių problemų, renovacijos procesas Biržuose vyksta sėkmingai.

I. Varzienė siūlė pradžioje apžvelgti esamą padėtį ir įvertinti situaciją, kurioje dabar yra renovacijos darbai, kadangi priežiūros komitetas nebuvo susirinkęs jau du mėnesius. Vėliau aptarti esamus trūkumus bei aktualias problemas.

Pasak UAB „Biržų šilumos tinklai“ projektų vadovo L. Kulbio, pirmajame etape numatyta renovuoti 16 namų. Jie suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės šeši namai Rotušės, Vytauto ir Kęstučio gatvėse jau galutinai pabaigti ir atiduoti valstybinei komisijai.

Antroje šešių namų grupėje (Rotušės g. 5, Vilniaus g. 92, Vytauto g. 49, Vytauto g. 51, Vytauto g. 53, Respublikos g. 56) vyksta darbai. Kovo pirmos dienos duomenimis, daugiausia pasistūmėta Rotušės g. 5 name, čia atlikta per 99 procentų darbų. Mažiausiai padaryta Respublikos g. 56 name – 57,5 procento visų darbų.

Trečiajai grupei, kurioje yra keturi namai (Vilniaus g. 91A, Vilniaus g. 93A, Skratiškių g. 12 ir Rotušės g. 24), sausio mėnesį pasirašyta projekto kreditavimo sutartis su UAB „Šiaulių bankas“, nupirkti bei vykdomi statybos ir projektavimo darbai. Kovo pirmąją Vilniaus g. 91A name atlikta 47,4 procento visų numatytų darbų. Mažiausiai darbų atlikta Skratiškių g. 12 name, kur įvykdymo procentas yra 9,67.

Antrajame renovacijos etape numatyta atnaujinti dvidešimt namų, jie suskirstyti į šešias grupes. Pasak L. Kulbio, ir čia darbai nestovi vietoje.

Pirmai (trys namai: Rinkuškių g. 22, Gimnazijos g. 5, Gimnazijos g. 9) ir antrai (Vytauto g. 36, Respublikos g. 58, Vėjo g. 26) namų grupėms kovo mėnesį nupirktos projektuotojų ir rangovų paslaugos, iš UAB „Šiaulių bankas“ gautas pritarimas projektui finansuoti.

Trečiajai grupei (Vytauto g. 60, Vytauto g. 33B, Vilniaus g. 39A) taip pat jau yra projektuotojai ir rangovai, bet kol kas nėra atsakymo iš banko dėl finansavimo.

Ketvirtosios penkių (Vytauto g. 7, Vytauto g. 11, Vytauto g. 56, Vilniaus g. 6, Rotušės g. 19) namų grupės gyventojai susirinkimuose pritarė savo namų renovacijai.

Kebliausia padėtis, pasak L. Kulbio, šiandien yra penktojoje namų grupėje. Čia Gimnazijos g. 7 name pritarta renovacijai, tačiau tolimesnę eigą stabdo tai, kad tinkamai nesutvarkyti namo bendrijos steigimo dokumentai. Rotušės g. 17 namo gyventojai renovacijos atsisakė, o Vytauto g. 17 name sprendimas dėl renovacijos laikinai atidėtas, kadangi paaiškėjo, jog namo nekilnojamojo turto kadastrinėje byloje nurodytas plotas neatitinka tikrovės.

Vytauto g. 17, Vytauto g. 33 bei Rotušės g. 26 namai dar neturi patvirtintų investicinių planų. Šiuos planus tvirtina VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

„Ar šie išsakyti gražūs skaičiai niekaip nesusiję su balandžio pirmąja?“ – įtariai teiravosi komiteto narys V. Čiuplinskas.

Gavęs L. Kulbio patikinimą, kad nesusiję, politikas nurimo.

Merė pasiūlė dar grįžti prie šešių namų, kuriuose renovacija jau baigta, klausimo. I. Varzienė domėjosi, kokioje stadijoje yra baigiamieji dokumentai ir kada gyventojai galės pasirašyti sutartis dėl kredito mokėjimo.

Pasak L. Kulbio, sutartys bus tada, kai darbų užbaigimo dokumentus patvirtins BETA ir Finansų ministerija perves numatytas valstybės paramos lėšas bankui. Statybos darbų direktorius G. Vezbergas patikslino, jog praktika rodo, kad BETA paprastai viską patikrina per du mėnesius. Palaiminus agentūrai, Finansų ministerija perveda paramą ir tuomet bankas suskaičiuoja, kiek kiekvieno buto šeimininkas turės mokėti, ir pasirašo sutartį. Tas procesas užtrunka.

Kalbant apie problemas, ko nors naujo ar esminio susirinkimo dalyviai nepasakė. V. Čiuplinskas papriekaištavo, kad statybininkai vėluoja keisdami balkonus, techniniame projekte pasigedo namo išilginio pjūvio brėžinio.

G. Vezbergo nuomone, šiam reikalui techniniai projektai nereikalingi ir greičiausiai ateityje jų bus atsisakyta. Pasak specialisto, renovacija – tai namo remontas. Dabar projektuotojai tiesiog perpiešia iš katalogų tipinius elementus ir detales. Paruoštas projektas paguli vienoje, paguli kitoje institucijoje ir tuo viskas baigiasi.

Kalbant apie buvusias ir esamas gyventojų pretenzijas dėl darbų kokybės ar nuoseklumo, G. Vezbergas sakė, kad jie stengiasi, tačiau padaryti taip, kaip padaroma naujoje statyboje, neįmanoma.

„Pavyzdžiui, keičiamos komunikacijas rūsiuose. Ten pilna žmonių sandėliukų, podėlių su visokiausiais rakandais. Norint viską padaryti kaip naujame name, reikėtų viską išgriauti. Bet juk čia gyvena žmones, tai jų gyvenimas ir turtas. Reikia prie to taikytis“, – kalbėjo statybų direktorius G. Vezbergas. Pasak statybininko, lengviausia yra padaryti išorės sienų apšiltinimą ir apdailą. Sunkiausia išvengti nesutarimų su butų savininkais dėl santechnikos, šildymo vamzdynų.
I. Varzienė atkreipė dėmesį, kad trijose Lietuvos savivaldybėse vykdomas pilotinis projektas, kur bus vykdoma kvartalinė renovacija. Dabartinis daugiabučių modernizavimo modelis orientuotas į pastatų energinio efektyvumo didinimą. Kvartalinė renovacija apima tame rajone esančius viešuosius pastatus bei bendrąsias erdves. Šiuos pilotinius projektus finansuoja Vokietijos vyriausybė. Pasak merės, jei tokia koncepcija bus priimta ir vystoma visos šalies mastu, tai ir Biržuose besiformuojantys renovuotų namų kvartalai galėtų pretenduoti į tokias lėšas. Tai leistų iš dalies sutvarkyti namų kiemus, kas savivaldybės biudžeto lėšomis yra neįveikiama. „Tai iš esmės pakeistų miesto veidą“, – mano I. Varzienė.

Renovacijos vykdytojams irgi pasitaikė netipinių situacijų. Pasak projekto vadovo L. Kulbio, dažnokai pasitaiko, kad gyventojai statybininkų nenori leisti į butus ar sandėliukus. UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktoriaus Ivan Dološickij sakė, kad Skratiškiškių g. 12 name gyvenantis E. D. jam teigęs, jog norintys patekti į butą renovuotojai pažeidžia jo konstitucines teises. „O mane ir nušauti žadėjo“, – linksmai pridūrė L. Kulbys.

Merė I. Varzienė domėjosi, ar šis pilietis nusiteikęs prieš renovaciją. „Jis nusiteikęs prieš visą pasaulį, išskyrus vilkus“, – nedvejodamas atsakė I. Dološickij.

„Jaučiu, viskas baigsis tuo, kad šildymo vamzdžius atvesime iki jo buto sienos ir paliksime. Senąją nupjausime, o naujos neįvesime“, – samprotavo direktorius G. Vezbergas

„Tai kuo žmogus šildysis?“ – sunerimo merė I. Varzienė

„Ambicijomis“, – trumpai atkirto I. Dološickij.

Pasak L. Kulbio, panašiai situacija su vienu butu klostosi ir Vilniaus g. 91A name. Šio namo gyventojai turi ir daugiau pretenzijų dėl renovacijos projekto.

Tokiu atveju, kai statybininkai negali patekti į butą, teisinis kelias yra toks: gyventojui kelių savaičių intervalu rašomi prašymai leisti patekti į butą. Jei tai neduoda rezultato, kreipiamasi į teismą dėl leidimo pakeisti bendro naudojimo įrenginius.

Pasak merės I. Varzienės, žmonėms vis iškyla fasadų spalvų klausimas. Merė domėjosi, kokią spalvų gamą statybininkai gali pasiūlyti namų apdailai.

Statybos darbų direktorius G. Vezbergas sakė, kad neseniai dėl to diskutavo Panevėžio architektai. Architektų nuomone, pastatai turi būti solidžių, rimtų pastelinių spalvų, o ne būti panašūs į spalvingus vaikų žaidimų aikštelės įrenginius. Kita vertus, fasado apdailos plytelių pasirinkimas yra labai ribotas- keturios ar penkios spalvos. Kiek daugiau spalvinių galimybių yra dažomiems fasadams. Tačiau bendrą koncepciją turi nustatyti savivaldybės architektas.

Antanas Vaičeliūnas

Nuotraukoje: Pasak merės I. Varzienės, daugiabučių namų renovacijos programos priežiūros komitetas dirbo gerai, rezultatyviai ir ne formaliai. Nors ir pasitaikė problemų, renovacija Biržuose vyksta sėkmingai.