Ar galima gyvybę apdrausti milijonu eurų? 5 mitai apie gyvybės draudimą, kurie rūpi daugeliui

Gyvybės draudimas yra populiari paslauga, kuria Lietuvoje naudojasi tūkstančiai žmonių. Tačiau apie gyvybės draudimą sklando ir nemažai mitų. Pavyzdžiui, detektyviniuose romanuose ir filmuose dažna situacija, kai aukos gyvybė prieš nusikaltimą apdraudžiama milijonu, tačiau ar tai būtų įmanoma realybėje? Populiariausius mitus apie gyvybės draudimą sklaido Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

1 mitas. Kiekvienas gali apsidrausti gyvybę milijonu eurų

Pasak A. Bakšinsko, Lietuvoje ne vienas žmogus yra pasirinkęs itin didelę gyvybės draudimo sumą. Tai daryti dažniausiai skatina dideli finansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, didelės paskolos, taip pat rūpestis šeima ir nepilnamečiais vaikais. Tačiau milijonu eurų ar didesne suma savo gyvybę gali apdrausti ne kiekvienas.

Prieš sudarant sutartį ypač didelei sumai, draudikai vertina įvairias su konkrečiu asmeniu susijusias rizikas, pradedant sveikatos būkle bei finansine padėtimi ir baigiant jo gyvenimo būdu. Asmuo turi apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje įvertinama jo sveikatos būklė, taip pat jis turi pateikti finansinę anketą, kuri atspindi jo turtinę būklę, o kai kuriais atvejais prašoma pateikti ir pajamų mokesčio deklaracijas už kelerius praėjusius metus. Norint, kad draudimo bendrovė apdraustų žmogų didesne nei milijono suma, jis turi gauti pajamas, kurios bent kelis kartus viršytų vidutines. Remdamiesi minėtais duomenimis, gyvybės draudimo ekspertai priima sprendimą, ar klientas bus draudžiamas konkrečiai sumai. Jei iš kliento pateiktų duomenų matyti, kad jis turi sveikatos sutrikimų arba jo finansinės galimybės neatitinka pageidaujamų draudimo sąlygų, tuomet draudikas gali atsisakyti drausti arba gali pasiūlyti mažesnę draudimo sumą.

2 mitas. Nuo gyvybės draudimo išmokos reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį

A. Bakšinskas pažymi, kad draudimo išmokos, mokamos pagal gyvybės draudimo sutartį apdraustojo asmens mirties, kritinės ligos ar jam įvykusios traumos dėl nelaimingo atsitikimo atveju, neapmokestinamos.

Tam tikrais atvejais GPM gali būti apmokestinama investicinė vertė ar sukaupta suma, kuri yra mokama pasibaigus draudimo sutarties su kaupimo elementu terminui ar nutraukus tokią draudimo sutartį. Tai priklauso nuo to, kada draudimo sutartis yra sudaryta, kokį terminą draudimo sutartis galiojo ir kitų veiksnių, dėl kurių reiktų pasitarti su savo gyvybės draudimo konsultantu.

3 mitas. Mirtis nuo COVID-19 nelaikoma draudžiamuoju įvykiu

Apie COVID-19 yra prikurta nemažai mitų ir melagienų. A. Bakšinskas pažymi, kad tiek mirtis dėl COVID-19 ligos ar galimos jos komplikacijos, tiek mirtis nuo galimų komplikacijų dėl skiepo LGDĮA narių siūlomuose gyvybės draudimo produktuose yra laikoma draudžiamuoju įvykiu.

„Jei klientas miršta nuo COVID-19, jo artimiesiems išmokama draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį. Lygiai taip pat skiepai nuo COVID-19 nėra išskiriami iš kitų skiepų. Atskiras draudimas mirties atveju nei nuo COVID-19, nei nuo galimų komplikacijų dėl skiepo nereikalingas“, – pažymi LGDĮA prezidentas.

A. Bakšinskas ragina netikėti ir melagiena, esą, mirus pasiskiepijusiam nuo COVID-19, jo artimiesiems neišmokama gyvybės draudimo išmoka. Gyvybės draudimo taisyklės niekaip nediskriminuoja pasiskiepijusiųjų nei nuo COVID-19, nei nuo kitų ligų.

4 mitas. Savižudybės atveju gyvybės draudimo išmoka nemokama

Savižudybės atveju gyvybės draudimo išmoka mokama, bet tik tuo atveju, jeigu nuo draudimo apsaugos įsigaliojimo pradžios praėjo daugiau nei treji metai. Jei apdraustasis miršta dėl savižudybės, įvykdytos per 3 metus nuo draudimo apsaugos įsigaliojimo pradžios, draudimo įmonės išmokės tik investicinę vertę ar sukauptą sumą, tačiau ne gyvybės draudimo sumą.

Pasak A. Bakšinsko, lygiai taip pat tik investicinė vertė ar sukaupta suma bus išmokėta ir tais atvejais, kai apdraustasis žūsta kare, riaušių metu, dalyvaudamas nusikalstamoje veikloje ir kai kuriais kitais atvejais.

5 mitas. Nutraukus sutartį, naują bus galima sudaryti tomis pačiomis sąlygomis

Su amžiumi sveikata prastėja, todėl vyresniame amžiuje sudaryti gyvybės draudimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jaunystėje gali nebepavykti. Kuo asmuo jaunesnis ir sveikesnis, tuo mažesnes draudimo įmokas mokės visą draudimo laikotarpį, o jeigu vėliau kiltų rimtesnių sveikatos problemų, draudimo bendrovės gali iš viso nebedrausti.