Ar individualaus šilumos reguliavimo ir apskaitos su dalikliais sistema taupo šilumą?

Kodėl renovuotame name, visuose butuose prie radiatorių sumontavus termostatinius ventilius, padedančius reguliuoti patalpos oro temperatūrą ir įrengus šilumos daliklius, skirtus patalpose sunaudotam šilumos kiekiui įvertinti, gyventojai už šildymui suvartotą šilumą kiekviename bute moka skirtingai?

Atsakymas atrodytų paprastas – kiek suvartojame, už tiek ir mokame, tačiau gyventojai skundžiasi, kad sulaukia didelių sąskaitų, palyginus su tais namais, kuriuose nėra įrengtos individualaus šilumos reguliavimo ir apskaitos su dalikliais sistemos.

Sąskaita už šildymą priklauso nuo šilumos kainos ir suvartotos šilumos kiekio

Mokėjimų už būsto šildymą dydis priklauso nuo šilumos kainos ir suvartotos šilumos kiekio. Be abejo, mokėjimas priklauso nuo šilumos kainos, tačiau AB „Panevėžio energija“ metinė vidutinė šilumos kaina kasmet mažėja. Nuo 2012 m., kai gyventojams šiluma kainavo 7,47 ct/kWh, ji sumažėjo iki 5,68 ct/kWh (2019 m.). Šilumos kaina perskaičiuojama kas mėnesį, priklausomai nuo naudojamo kuro ir perkamos šilumos kainų, todėl ji kai kurį mėnesį skiriasi tik iki kelių procentų. Taigi, lemiamą įtaką mokėjimo už šildymą dydžiui daro būtent sunaudotos šilumos kiekis.

Šiluma pagal individualius poreikius

AB „Panevėžio energija“ gamina, tiekia šilumą ir rūpinasi, kad ji pasiektų pastato įvadinį šilumos skaitiklį. Už tai, kaip šiluma pasiskirsto namo šildymo sistemoje, atsako administratoriai ir jų samdomi šilumos ūkio prižiūrėtojai. Dėl individualaus šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemos įrengimo renovuotame name sprendimą priima gyventojai, kurie patys atsakingi už tinkamą jų eksploatavimą arba atsakingi už savo sprendimą pavesti eksploatavimą kitam asmeniui ar įmonei. Norime akcentuoti, kad AB „Panevėžio energija“ pateikia gyventojams sąskaitą už suvartotą šilumą tik gavusi duomenis iš įmonės, kuri nuotoliniu būdu nuskaito ir padalina suvartotą šilumos kiekį. Kai butuose įrengti šilumos dalikliai, šilumos kiekis turi būti paskirstomas vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (iki 2019-07-01 – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) sudarytu ir patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 6 (naujausia redakcija, galiojanti nuo 2018-08-01).

Šilumos suvartojimas gyventojų rankose

Kartais nutinka, kad, nežiūrint pastangų, gyventojai sulaukia didesnių mokėjimų nei tikėjosi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į namo šilumos ūkio prižiūrėtoją ir išsiaiškinti, ar visame name tinkamai veikia prie radiatorių sumontuoti šilumos dalikliai, ar teisingai nuskaitomi ir perduodami jų duomenys.

Kaip pavyzdį galime pateikti renovuoto namo Kupiškyje P. Mažylio g. 28 mokėjimus už šildymą 2019 m. gruodžio mėnesį. Kiekvieno buto gyventojai už vieno kv. metro ploto šildymą mokėjo labai skirtingai, priklausomai nuo suvartoto šilumos kiekio šildymui. Pagal šilumos daliklių ir nuotoliniu būdu užfiksuotus duomenis, gyventojams kvadratinio metro šildymas kainavo nuo 21 cento iki 98 centų, nors viso namo kvadratinio metro šildymas gyventojams vidutiniškai kainavo 38 centus. Palyginus su tokio pat dydžio Krantinės g. 18, Vytauto g. 50 A renovuotais namais, kuriuose nėra individualaus šildymo sistemos reguliavimo, gyventojai už kvadratinio metro šildymą vidutiniškai mokėjo atitinkamai 41 centą ir 48 centus. Panašūs namai Mažylio g. 26 ar Mažylio g. 2 A, kurie nerenovuoti ir, suprantama, be individualaus šilumos reguliavimo ir apskaitos, už kvadratinio metro šildymą gruodį vidutiniškai mokėjo atitinkamai vieną eurą ir 96 centus.

Taigi, daugiabučių namų renovacijos ir individualaus reguliavimo nauda akivaizdi, tik kyla klausimas, kodėl tokie skirtingi mokėjimai už suvartotą šilumą? Tam gali būti įvairių priežasčių, kelios jų:

*už šildymą daugiau mokės gyventojai, kurie sieks didesnio komforto (šiltesnių patalpų).

*šiluma tarp patalpų ima intensyviai cirkuliuoti, kai jų oro temperatūra skiriasi daugiau kaip 3 laipsniais, todėl šiuolaikiniai termostatai nustatyti žemiausiai +16⁰C temperatūrai, tačiau, jei šis apribojimas atjungiamas, buto radiatorių faktiškai galima uždaryti. Tokiu atveju, kai patalpoje ar bute termostatu nustatyta žema temperatūra ar radiatorius iš viso išjungtas, temperatūrą jame (bute) per sienas ir lubas palaikys šalia esančių normaliai šildomų butų šildymo prietaisai, tik uždarytus termostatus turinčio buto šildymui sunaudotas šilumos kiekis bus įvertintas besišildančių butų daliklių, todėl ir pastarųjų sąskaitos už šildymą bus ženkliai didesnės;

*galimi ir daliklių ar jų rodmenų nuskaitymo įrenginių (ryšio) gedimai, apie kuriuos šių įrenginių prižiūrėtojas standartiniu būdu neinformuojamas, todėl ypač svarbu dalintis su juo informacija.

Ką daryti?

Norint efektyviai vartoti energiją, svarbu ne tik modernizuoti šildymo sistemas ir individualias šilumos taupymo priemones, bet ir tinkamai jas prižiūrėti. Dėl šilumos paskirstymo pagal šilumos daliklius, o tuo pačiu – ir dėl mokėjimų už patalpų šildymui sunaudotą energiją gyventojai turi kreiptis į namo valdytoją (pirmininką), administratorių ar į šilumos ūkio prižiūrėtoją. Šie, kartu su įmone ar asmeniu, su kuriuo sutarta nuotoliniu būdu nuskaityti šilumos daliklių rodmenis ir juos apdoroti, turėtų analizuoti paskirstymo rezultatus ir, esant įtarimui ar poreikiui – remontuoti įrenginius ar tikrinti jų eksploatavimo sąlygas.