Ar ne prabanga pamesti 9000 metų

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angliškai OECD), kuri vienija 38 ekonomiškai išsivysčiusias valstybes, tame tarpe ir Lietuva, seka įvairiausius ekonominius, socialinius bei demokratijos rodiklius. Lietuva 2024 metais pirmavo pagal realios perkamosios galios augimą vertinant gyventojų pajamas ir infliaciją per paskutinius penkerius metus. Tai puikus rodiklis, kuris leidžia džiaugtis pasiekimais, tačiau organizacija pateikia skaičius, kur turėtume gerokai pasitempti.

EBPO vertina kiek potencialo prarandama dėl išankstinių šalių gyventojų mirčių. Ir mes čia neatrodome gerai. EBPO duomenimis esame antri Europoje pagal per anksti prarastus gyvenimo metus. Organizacija vertina, kiek  100 tūkst. gyventojų šalyje nesulaukia 75 metų ir miršta per anksti.

Pagal statistiką 2022 metais (naujesni duomenys dar tikslinami, kai kurių valstybių) 100 tūkst. Lietuvos gyventojų bendrai prarado 9064 vieno žmogaus gyvenimo metus. Mus lenkia tik Latvija, kur išankstinės mirtys sudegino 9880 metus. Tai yra prarasti metai, kuriuos buvo galima išsaugoti ir pridėti prie Lietuvos gerbūvio.

Negailestinga statistika yra Lietuvos vyrams, nes jų tarpe 100 tūkst. gyventojų buvo prarasta 13 531 metai, kai moterys praranda 5,1 tūkst. metų. Vėlgi Europoje esame antri po Latvijos vyrų statistikos ir treti pagal moterų, kai mus lenkia Latvija ir Vengrija. Mažiausiai potencialių metų Europoje praranda Liuksemburgas ir Šveicarija – atitinkamai 3590 ir 3684. Kaimyninės šalys Lenkija ir Estija turi gerokai mažesnius skaičius nei Lietuva – atitinkamai 7634 ir 6590.

Matant tokią statistiką kyla klausimas – kur priežastys? Greičiausiai, atsakymas glūdi tame, kad tolerancija išankstinėms mirtims yra per didelė. Vis dar per mažas dėmesys prevencijai bei žalingus įpročius turinčių žmonių pokyčiu programoms. Dalis prarastų metų gali būti sumažinti dėka to, kad šalyje keltume visapusišką sveikatos žalos mažinimo koncepciją link prioritetinių sričių – daugiau tyrimų, daugiau finansavimo norintiems keisti savo gyvenimus.

Rekomendacijos įvairiose analizės yra tos pačios – didinti fizinį aktyvumą, mažinti aplinkos taršą, alkoholio vartojimą bei tabako rūkymą. Visą tai, kas lemia neužkrečiamų ligų plitimą. Prarastų potencialių metų statistika EBPO duomenimis rodo, kad sprendimai turi būti daromi nedelsiant, kad Lietuvoa galėtų pakilti iš šio statistinio dugno, kuris lemia ne tik skaičiukus bet ir realius likimus ir gyvenimo kokybę. Veiklą pradeda nauja valdžia ir reikėtų daugiau dėmesio kreipti į neužkrečiamų ligų prevenciją bei skatinti mažinti žalingus įpročius arba keisti juos į mažiau žalingus ir galiausiai atsisakyti.

Marius Dubnikovas

Ekonomistas