Ar žaidimai moko tik vaikus?

Gebėjimas mokytis – vienas vertingiausių gyvenimo įgūdžių. Darbe šis įgūdis atveria tolesnes profesines perspektyvas ir veda karjeros laiptais aukštyn, o namuose suteikia ryžto imtis naujų veiklų ir net gyventi tvariau. Tik suaugę žmonės kartais pamiršta, kad vienas geriausių ir lengviausių būdų mokytis – tai žaisti.

Po Lietuvos miestus vasarą keliavo pabėgimo kambarys „Misija: Žaliasis Kursas“, siūlęs spręsti mįsles ir sužinoti daugiau apie Europos Sąjungos iniciatyvas kovos su klimato kaita srityje. Vasarą Lietuvoje vyko ir interaktyvios „EKO lenktynės“, subūrusios dešimtis tūkstančių aplinkosaugos ir tvarumo entuziastų. Tai – tik pora pavyzdžių, kaip žaidimai suteikia ir pramogą, ir žinių, kurios nulemia kasdienius žmonių sprendimus, sukelia mąstymo ir elgesio pokyčius.

Žaidimas – impulsas labiau rūpintis aplinka

„Mums svarbu, kad per žaidimus įgytos žinios stiprina visuomenės sąmoningumą ir lemia teigiamus nuostatų bei elgesio pokyčius. Žinodami svarbius faktus, žmonės geriau supranta savo kasdienės veiklos ir įpročių įtaką aplinkai. O tai – labai svarbi sąlyga siekiant tvarumo“, – pastebi VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

USAD inicijuotos „EKO lenktynės“ šiemet pritraukė daugiau negu 30 tūkst. žaidėjų iš visos Lietuvos. Specialiai žaidimui buvo paruošta 500 klausimų apie žmogaus veiklos įtaką aplinkai, klimato kaitą, gamtą, technologijas, žiedinę ekonomiką.

Per apklausą žaidimo pabaigoje net 96 proc. atsakiusių dalyvių nurodė, kad „EKO lenktynės“ paskatino atsakingiau rūšiuoti, labiau domėtis ekologijos temomis. Atsakymų analizė parodė, kad per žaidimą įgytas žinias labiausiai vertina asmenys, linkę stipriai įsitraukti į įvairias aplinkosaugos bei tvarumo iniciatyvas.

Grupėje žaisti ir mokytis smagiau

Žaisdami žmonės dažnai tarsi susikuria personažus, pasineria į vaidmenis – nepastebimai pažadina fantaziją ir kūrybiškumą. Mokymų vadovas, komunikacijos konsultantas Balys Narbutas pastebi, kad žaidimai yra svarbi socialinės raidos dalis, o jų dalyviai tobulėja, lavindami pažintinius gebėjimus ir savybes, tokias kaip smalsumas, tyrinėjimas, simbolinis mąstymas, problemų sprendimas ir t. t.

„Esame socialios būtybės, kurioms svarbu pritapti, jaustis bendruomenės dalimi. Taigi, atsidūrus grupėje, kur dauguma entuziastingai įsitraukę į žaidimus, net ir ne itin juos mėgstančiam žmogui gali būti sudėtinga likti nuošalyje ir nedalyvauti. Daugeliui žmonių patinka varžytis, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, kitaip tariant, augti“, – sako komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ konsultantas B. Narbutas, atkreipęs dėmesį, kad „EKO lenktynės“ skatino žaisti šeimas ir draugų grupes.

Daugiau laimės ir švaresnė aplinka

Anot mokymų vadovo, įvairių tyrimų duomenys rodo, kad žaidimų ar jų elementų taikymas ugdymo procese padeda greičiau ir veiksmingiau pasiekti ugdymo tikslų. „Apskritai, žaidimai yra neatsiejama mokymosi teorijos dalis. Verta prisiminti kad ir vieną didžiausių poveikių šiuolaikinei pedagogikai turėjusių mokymosi teorijų – konstruktyvizmą. Šios teorijos šalininkai pabrėžia, kad žmonės žinias įgyja aktyviai veikdami, tiesiogiai interpretuodami tai, ką pamato, perskaito ar išgirsta. Mokomasi eksperimentuojant, žaidžiant ir įgyjant tiesioginės, asmeninės patirties, susijusios su dalyku, kurio mokomasi“, – teigia B. Narbutas.

Jis pastebi, kad žaidžiant laikas gali prabėgti nepastebimai: „Žaidėjams malonu patirti vadinamąją „srauto“ būseną, kuomet taip pasineriama į veiklą, kad kuriam laikui pamirštame ir kasdienius rūpesčius, ir, neretai, netgi savo ego, tarytumei, ištirpstame procese. Ši būsena, patiriama užsiimant konstruktyvia veikla, yra svarbi žmogaus gerovės prielaida. Iš dalies todėl ir žaidžiantys vaikai, ir suaugusieji mums atrodo – ir iš tiesų yra – laimingi. O organizacijos, sugebančios puoselėti žaismingą, saugią, augti skatinančią atmosferą, paprastai gali pasidžiaugti ir didesne darbuotojų motyvacija, ir geresniais veiklos rezultatais“.

USAD vadovas G. Varnas teigia, kad trečius metus iš eilės organizuojamos „EKO lenktynės“ prisideda prie gerų užstato sistemos rezultatų – 9 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų grąžina užstato ženklu pažymėtas gėrimų pakuotes. Dauguma žmonių pastebi, kad dėl patogios užstato sistemos sumažėjo šiukšlių miškuose, paežerėse ir kitose gamtos vietose.

Pasak G. Varno, kuo daugiau užstato pakuočių grąžinama, tuo efektyviau yra naudojami gamtos ištekliai, taupoma energija ir žaliavos. Į surinkimo vietas atnešti buteliai ir skardinės netrukus virsta vertingomis antrinėmis žaliavomis, kurios greitai perdirbamos ir tampa naujais gaminiais.