Atgauti formą padėjo išsipildžiusi svajonė

„Visu vardu mane vadina tik Valstybinė mokesčių inspekcija ir policija. Kitiems esu Ginc – roko grupės „Bix” būgnininkas”, – sakė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje savo knygą „Ginc ir išminties pedalas” pristatęs Gintautas Gascevičius.

Pats baisiausias dalykas

Su plunksna nieko bendra iki šiol neturėjusį svečią rašyti paskatino draugas.

„Kažkokiame vakarėlyje pasakė: „Būgnais groji jau 40 metų. Gal parašytum kokį nors vadovėlį iš savo, kaip muzikanto, patirties? Tokio labai reikia, nes iki šiol nėra”. Taip ir prisižadėjau, juolab kad bičiulis buvo atkaklus – neleido pamiršti pažado”, – šypsosi.

Išleisti knygą teko rašyti projektą LATGA asociacijai.

„Taip nutiko pats baisiausias dalykas – gavau finansavimą ir galutinį terminą, – juokiasi Gintautas. – Naiviai maniau, kad turiu informacijos kokioms 2 knygoms. Rašiau rašiau, žiūriu – vos 5 puslapiai. Pinigų grąžinti nenorėjau, todėl teko prašyti atidėti terminą, o turinį praplėsti”.

Pagauti šišą

Taip knyga tapo ne tik lengvai skaitomu, praktišku, asmeninėmis patirtimis paremtu vadovėliu norintiems į savo gyvenimą įsileisti muziką, bet ir šmaikščiomis istorijomis apie vieną garsiausių šalies grupių. Populiarumas, šlovė, gastrolės po pasaulį ir gyvenimas pasibaigus audringam laikotarpiui.

„Man pasisekė – buvo „Bix“, būgnai, mūsų pratybos, galimybė tobulėti. Tai labai pravertė rašant. 2 mėnesių kančios rezultatas – pagauni šišą, kuris pagauna ir tave taip, kad nebegali sustoti. Prireikė nugyventi daugiau kaip 50 metų, kad pajausčiau žodžio gėrį, trauką ir stebuklą”, – pasakoja G. Gascevičius.

Knygos leidyba jo gyvenimą papildė naujomis patirtimis. „Dabar jau galėčiau šiuo klausimu patarti ir kitiems. O antras leidimas būtų geresnis”, – juokiasi.

Visada traukia grįžti

Svečias prisiminė auksinius „Bix” laikus.

„Lietuvoje per metus praleisdavome porą mėnesių. Kitus dešimt – gastrolės, festivaliai užsienyje. Tai mums buvo labai naudinga – pamatai, kaip dirba tavo srities profesionalai, neišvengiamai iš jų semiesi patirties. Būtent toks tiesiausias kelias augti”, – įsitikinęs G. Gascevičius.

Vėliau gastrolių mažėjo: „Nebebuvome įdomūs, nes iš Lietuvos. O čia – nepriklausomybės pradžia, išgyventi sunku. Reikėjo ieškoti kitų darbų. Taip Samas (Saulius Urbonavičius – aut. past.) pasuko į televiziją, mudu su broliu užsiėmėme verslu – prekyba muzikos instrumentais, kiti dar kitais darbais. Tai atsiliepė muzikavimui – žymiai sumažėjo laiko repetuoti. O jei savaitę nebesipraktikuoji, nebepaklūsta kūnas. Klausytojas iš pradžių to negirdi – tik pats. Po metų girdi visi. Jei nebenori būti klounu ir tęsti agonijos, nustoji groti. Visgi kai esi patyręs aukščiausio lygio muzikavimą, visada traukia grįžti”.

Tai irgi turi savo kainą. Gintautui vėl pasiekti norimą lygį užtruko 3 metus, repetuojant po 5–8 valandas. Be to, teko mesti darbą – atlikėjo įsitikinimu, šis apskritai nesuderinamas su profesionaliu muzikavimu.

„Senoji mokymosi sistema nebeveikė. Reikėjo naujos. Nusipirkau savo svajonę – dvigubus būgno pedalus. Iš pradžių nieko neišėjo, vėliau pavyko pagroti 10 sekundžių, o po pusmečio susigrąžinau gastrolių formą. Būtent šia savo sukurta, savimi išbandyta sistema ir dalinuosi knygoje”, – sako G. Gascevičius.

*****

Knygą „Ginc ir išminties pedalas” artimiausiu metu bus galima užsisakyti bibliotekoje arba internetu – www.ibiblioteka.lt.

Asta Sarapienė

Komunikacijos specialistė