Atostogų įpročiai pasikeitė: mažėja vienišų keliautojų, dažniausiai draugiją palaiko sutuoktiniai

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai – renkasi giminaičių bei tėvų draugiją. Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nuo liepos prasideda tikrasis atostogų sezonas, kurį daugeliui atostogautojų visgi pakoregavo koronaviruso pandemija.

„Nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes – Baltijos „kelionių burbule“, kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galime laisvai kirsti sieną. Keliautojai į kaimynines šalis atostogų vysta ir kelioms dienoms, ir porai savaičių. Ilgesnių atostogų pas kaimynus vykstantys Lietuvos žmonės renkasi vietas arčiau vandens telkinių, trumpesniam laikui dažniausiai vyksta į sostines“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Daugėja keliaujančių su vaikais

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs – vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje – 57 proc., Estijoje – 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje – išliko toks pat aukštas.

„Atostogoms pasirenkama draugija rodo Baltijos šalių žmonių požiūrį, kad atostogos – tai šeimyninis laisvalaikis. Didžioji dalis gyventojų nėra linkę išplėsti žmonių, su kuriais ilsimasi, rato ir vyksta atostogauti tik su partneriu ar sutuoktiniu. Tai saugiausias atostogų variantas – ir emociškai, ir finansiškai“, – komentuoja V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas – Estijoje. Su atžalomis atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje – nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias – nuo 40 iki 42 procentų.

„Visose Baltijos šalyse mažėja žmonių, norinčių per atostogas „pabėgti“ nuo vaikų. Atostogos suvokiamos kaip laikas su artimiausiais žmonėmis. Pastebime, kad požiūris, jog tolimas skrydis su vaikais keliaujančiai šeimai gali virsti varginančiu išbandymu, dar neišnykęs. Šios vasaros kelionių kryptys – į kaimynines šalis – galės būti geras startas tiems, kurie norėtų išbandyti keliavimą į svečias šalis su vaikais. Trumpas skrydis vaikų neišvargina, o vykstant atostogų automobiliu paprasčiau stabtelėti, kai reikia, ir pasirūpinti vaiku, pailsėti, ir leisti jam pajudėti lauke“, – sako draudikė.

Atostogos vienumoje – jau mažiau patrauklios

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. – Latvijos ir Estijos žmonių. „Draugų kompanijos pasirinkimas atostogoms priklauso ir nuo amžiaus. Tokią draugiją dažniau renkasi jauni žmonės, kuriems atostogos yra aktyvus pramogų laikas“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Latvijoje populiariau nei kitose Baltijos valstybėse atostogauti kartu su giminaičiais. Su jais Latvijoje atostogauja 14 proc. žmonių. „Ši atostogų draugija rodo, kad žmonės iš anksto planuoja atostogų kryptį ir buvimą kartu. Suderinti poreikius ir tinkamą laiką yra sunkiau, tačiau atostogaujant 6-7 draugijoje galima ir sutaupyti“, – sako draudikė.

Tiesa, dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visoje Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau  žmonių, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovės „Nielsen“ (2020 m., 2019 m.) ir „Spinter tyrimai“ (2018 m.).