Atvirajai bankininkystei – 5 metai. Ką tai pakeitė?

Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas 

2018 m. rudenį Europoje įsigaliojo atvirosios bankininkystės direktyva PSD2. Ji licencijuotiems finansų technologijų rinkos dalyviams suteikė prieigą prie bankų ir kitų elektroninių pinigų įstaigų sąskaitų ir galimybes su jų savininko sutikimu inicijuoti mokėjimus ar matyti sąskaitos informaciją. Prognozuota, kad tai paskatins naujų finansinių paslaugų bumą ir daugiau konkurencijos rinkoje. Ar šie lūkesčiai pasiteisino?

Mokėjimų inicijavimas tapo įprasta paslauga

Didžiausią įtaką PSD2 direktyva padarė mokėjimų inicijavimo rinkoje – bendras pavedimų skaičius, inicijuotas ne interneto banke, o iš įvairių prekybos ir paslaugų portalų išaugo daugiau kaip 2 kartus. Šiuo metu kas mėnesį „Swedbank“ grupėje inicijuojama 10 mln. PSD2 tipo mokėjimų, iš jų apie 3 mln. atliekama Lietuvoje.

Mokėjimų inicijavimas išpopuliarėjo e. prekybos srityje. Tokių mokėjimų dalis tarp visų per „Swedbank“ atliekamų mokėjimų sudaro apie 25 proc. Tuo metu bendrai PSD2 tipo mokėjimai sudaro apie 60 proc. visų mokėjimų e. prekybos srityje Lietuvoje, pagal šį rodiklį tai dagiausiai tarp Baltijos šalių.

Apskritai, mokėjimo inicijavimo paslaugos Lietuvoje yra paplitusios labiausiai, o vienas banko klientas per mėnesį vidutiniškai atlieka 1,8 inicijuoto mokėjimo, kai Latvijoje šis skaičius siekia 1,3, Estijoje – 1,2, o Švedijoje – tik 0,9 mokėjimo vienam banko klientui.

Aišku, tai ne vien PSD2 nuopelnas, prie to prisidėjo ir pandemijos metu stipriai išaugusi e. prekybos apimtis. Rinkoje atsirado daugybė fintechų, teikiančių tokias mokėjimo iniciavimo paslaugas. Didžiausią jų dalį „atsiriekusi“ paslaugų tiekėja inicijuoja šiek tiek daugiau nei penktadalį visų pavedimų, vis dėlto, rinkoje galima suskaičiuoti bent dešimt didesnių šio tipo paslaugas teikiančių bendrovių.

Informacija apie sąskaitas dalijasi rečiau

O kaip su sąskaitų informacijos pasidalinimu? Statistiškai ši paslauga gerokai mažiau populiari, nes klientai nenoriai dalinasi informacija su trečiomis šalimis. Lietuvoje klientų, kurie dalinasi sąskaitų informacija, dalis siekia 3 proc. ir yra mažiausia tarp Baltijos šalių. Ši paslauga kur kas labiau paplitusi Švedijoje, kur ši dalis siekia 11 proc.

Kad vartotojas sutiktų pasidalinti savo sąskaitų informacija, jos turi prašyti patikimumą užsitarnavęs tiekėjas aiškiam tikslui. Vis dar pasitaiko atvejų, kai tiekėjai tinkamai nepaaiškina, kur sąskaitos informacija bus naudojama ar kodėl jos reikia maksimaliam leistinam terminui.

Kartais norint inicijuoti mokėjimą, paslaugų tiekėjas taip pat prašo prieigos ir prie sąskaitos informacijos, kas nėra visai korektiška, nes jam ši informacija nėra būtina. Tokiu atveju sąskaitos informacija vartotojas ne visada pasidalija tikslingai ir tai nepadidina pasitikėjimo tokių paslaugų tiekėjais bei paskatina atidžiau vertinti kitus pasiūlymus ar prašymus dėl prieigos prie sąskaitos informacijos.

Nepaisant to, yra sėkmingų ir šio funkcionalumo taikymo pavyzdžių. Pagal sąskaitos informaciją – įplaukas ir mokėjimus per tam tikrą laikotarpį – paslaugų teikėjai jau vertina kliento kreditingumą. Ją taip pat galima panaudoti išlaidoms kategorizuoti, išanalizuoti ir automatinėms ataskaitoms suformuluoti. Vienas tokių sprendimų, kurį vis aktyviau naudoja mūsų banko verslo klientai kitose šalyse, yra paslauga „CostPocket“.

Įtaka tradicinių bankų sektoriui

Kaip ir buvo prognozuota, atsiradusi konkurencija mokėjimų tarpininkavimo rinkoje paskatino paslaugų kainų mažėjimą. Atsižvelgdami į pasikeitusią konkurencinę aplinką ir naujas galimybes, savo paslaugas pritaikė ir bankai.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ išplėtė „Bank Link“ paslaugą ją dar geriau pritaikydamas e. komercijai. Interneto prekybininkams nuo šiol užtenka vienos sutarties ir vienos techninės integracijos, kad būtų galima pavedimus inicijuoti iš pagrindinių bankų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

Kitas verslo klientams skirtas sprendimas „Swedbank Gateway“, užtikrinantis sklandžią integraciją su buhalterinės apskaitos ir verslo valdymo sistemomis, buvo papildytas galimybėmis gauti sąskaitų išrašus ir inicijuoti pavedimus iš kitų bankų. Tai padidino „Swedbank“ sprendimo patogumą verslo klientams, kurie turi sąskaitas ir kituose bankuose – pakanka vienos integracijos su banku, kad apskaitos sistemose būtų ir kitų bankų sąskaitos.

Privatiems klientams „Swedbank“ interneto banke suteikė galimybę pasitikrinti išrašus ir inicijuoti pavedimus iš kitų bankų sąskaitų, nors šios funkcijos kol kas nėra plačiai naudojamos.

Apibendrinus, PSD2 direktyva pakeitė finansų sektorių atvesdama į jį naujų dalyvių ir suteikdama impulsą naujoms paslaugoms. Kai kurie tuo paremti sprendimai išpopuliarėjo, kiti plataus pritaikomumo nesulaukė, tačiau visi finansų rinkų dalyviai – ir bankai, ir fintechai – gavo progą peržiūrėti teikiamas paslaugas ir pasiūlyti naujų. Iš to galiausiai laimėjo vartotojai ir e. prekybos bei kitas skaitmenines paslaugas teikiantys verslai.

Kokios naujovės laukia ateityje?

Artimiausioje ateityje numatytas dar dviejų direktyvų PSD3 ir PSR įsigaliojimas esminių pokyčių neatneš. Jos bus labiau susijusios su esamų sprendimų tobulinimu padidinant klientų apsaugą ir juos geriau informuojant apie tai, kokie jų duomenys prieinami trečiosioms šalims, kaip atnaujinti ar panaikinti duotus sutikimus. Beje, šios galimybės iš esmės jau prieinamos „Swedbank“ klientams, kurie savo interneto banke gali matyti visus duotus sutikimus ir juos valdyti.

Vis dėlto finansų rinkas sudrebinti gali direktyva FIDA (angl. Financial Information Data Access). Ji įpareigos visas finansų įstaigas (ne tik bankus, bet ir draudimo bendroves, investicijų ir pensijų įmones, tarpusavio skolinimosi platformas ir t. t.) pasidalinti informacija su kitais finansų rinkos dalyviais. Aišku, tai bus daroma tik su kliento sutikimu.

Po maždaug 3 metų įsigaliojus šiai direktyvai klientams atsiras galimybė matyti geresnį savo finansinių paslaugų paveikslą, palyginti turimas paslaugas ir alternatyvius pasiūlymus bei pasirinkti geriausiai jo poreikius atitinkantį variantą. Tai lems dar didesnę konkurenciją finansų paslaugų rinkoje, kuri šį kartą apims ne tik įprastas kasdienės bankininkystės paslaugas. Kaip rodo PSD2 pavyzdys, rinkos dalyvius tai paskatina imtis inovacijų, kas vartotojams galiausiai išeina į naudą.