Augantis savarankiškai dirbančių gyventojų skaičius rodo didėjantį verslumą

„Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, auga savarankišką finansinę veiklą vykdančių asmenų skaičius. Populiariausia savarankiškos finansinės veiklos forma yra verslo liudijimai, kurių pernai metais buvo išduota daugiau nei 100 tūkst. arba 6 proc. daugiau negu 2014 m.

Antra pagal populiarumą yra individualios veiklos pažyma, kurių 2015 m. pabaigoje gyventojai turėjo net 14 proc. daugiau negu prieš metus (daugiau nei 80 tūkst.). Dar beveik 12,5 tūkst. gyventojų turėjo veikiančią individualią įmonę arba mažąją bendriją, o tai yra 7 proc. daugiau negu prieš metus. Šios veiklos formos ir jų skaičiaus didėjimas yra tik viena iš verslumo matavimo dalių, tačiau ji atspindi bendras tendencijas.

„Kelerius metus augantis savarankiškai dirbančių ir asmeninę finansų apskaitą vykdančių Lietuvos gyventojų skaičius rodo didėjantį verslumą šalyje. Prie to prisideda ir paprastėjančios dokumentų tvarkymo sąlygos. Pavyzdžiui, verslo liudijimą galima gauti internetu, o kai kuriose šalies savivaldybėse mažinamas verslo liudijimo įsigijimo mokestis“, ‒ pokyčius komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Pasak O. Bložienės, kita akivaizdi tendencija yra tai, jog žmonės vis dažniau vietoje neapskaitomo ir neteisėto atsiskaitymo už paslaugas grynaisiais renkasi teisėtą formą gauti pajamas. Tokiu būdu jie taip pat moka mokesčius ir gali užsitikrinti valstybės teikiamas socialines garantijas. Skirtingomis veiklos formomis taip pat įteisinamas projektinis ir papildomas darbas.

Tarp populiariausių savarankiškų finansinių vykdomų veiklų yra prekyba, patalpų nuoma, kirpyklos ir kitos grožio paslaugos. Gyventojai taip pat nurodo užsiimantys kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugomis, statybomis, fotografavimu, drabužių siuvimu ir taisymu.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį, kad sulig didėjančiu veiklos formų skaičiumi, daugėja ir finansinių prievolių. Savarankišką finansinę veiklą vykdantys gyventojai turi pildyti apskaitos žurnalą, tam tikrą laiką saugoti kai kuriuos apskaitos dokumentus, deklaruoti pajamas. Žinoma, tai reikalauja ir papildomos finansinės drausmės, ir pagrindinių buhalterinės apskaitos žinių bei įgūdžių.

Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pirmąjį VMI Elektroninio deklaravimo sistemos gyvavimo dešimtmetį (2004–2014 m.) vartotojų skaičius išaugo iki 1,6 mln. Praėjusiais metais VMI iš gyventojų sulaukė beveik 1,5 mln. įvairių formų deklaracijų už 2014 metus. Tiesa, kone kasmet VMI primena, kad užmaršiausi vykdyti šią prievolę yra dirbantys su verslo liudijimu arba individualios veiklos pažyma.

„Kiekvienas Lietuvos gyventojas, gaunantis papildomų pajamų už nuomą, užsidirbantis iš smulkios prekybos ar teikiantis kitas paslaugas, jau yra smulkusis verslininkas. Nauja veikla reikalauja ne tik drąsos, bet ir žinių apie apskaitą, mokesčius, personalo valdymą ar finansavimo galimybes. Turime palaikyti ir padėti gyventojams, žengiantiems pirmuosius verslumo ir verslo auginimo žingsnius“, ‒ teigia Odeta Bložienė.

Nuo šių metų „Swedbank“ Finansų institutas plečia savo kompetencijų sritis, kurios apims ne tik privataus asmens ir šeimos finansus, bet ir smulkųjį verslą. Pasak Finansų instituto vadovės, vienas iš „Swedbank“ tikslų yra stiprinti smulkiuosius šalies verslininkus, todėl instituto veiklos sričių plėtra yra natūralus žingsnis, siekiant pagelbėti smulkiesiems žiniomis, stiprinti jų kompetencijas ir kurti ilgalaikę vertę smulkioms įmonėms.