Aurėja Puodėnaitė (11 kl.)

„Esu jaunimo tikinčiųjų bendruomenės vadovė. Laisvalaikiu, kai susikaupia daug įvairiausių minčių, mėgstu rašyti eilėraščius bei esė. Mano kūryba paprasta, lengvai suprantama, nes noriu klausytojui greitai ir aiškiai perduoti žinutę, kuri slypi mano kūrinyje. Mėgstu gamtą, todėl mano kūryboje nemažai gamtos motyvų“.

Garstyčių grūdelis

               Pagal NT Mt 13, 3–9

Kartais aš kaip garstyčių grūdelis,

Nukritęs ant kelio, – aš pasiduodu.

Aš pasiduodu ir nekovoju,

Kai mane lesa pasaulio pavojai.

Kartais aš kaip garstyčių grūdelis,

Nukritęs ant uolų, – aš kabinuosi.

Aš kabinuosi, bet netvirtai,

Nes mane valdo didelė baimė.

Kartais aš kaip garstyčių grūdelis,

Nukritęs tarp erškėčių, – aš užaugu.

Bet mane vejas pasaulio blogis

Ir aš pabūgstu skelbti Tavąjį Žodį.

Kartais aš kaip garstyčių grūdelis,

Nukritęs į dirvą, – aš kovoju.

Kovoju ir skelbiu Tavąjį Žodį,

Nes nebijau pasaulio pavojų.

Tamsos ir triukšmo šydas

Jūs būnat tamsoj,

Nes nesuprantat, kas yra šviesa.

Jūs būnat triukšme,

Nes nemokat vertinti tylos.

Bet greitai ateina diena,

Kai užsidarot triukšme ir tamsoje, 

Juntat tik didelį garsą ir akinančią tamsą,

Nes skęstat tamsos ir triukšmo šyde. 

Tada jūs nedrąsiai nusprendžiat širdy,

Jog pasiilgot šviesos ir ramybės tylos.

Atveriat savo langus ir uždarot duris,

Tada… atveriat savo širdį…

Sustok

Aš noriu garsiai šaukt:

Gyvenime, sustok!

Sustok, stabdyki laiką –

Nespėju aš gyvent.

Aš noriu skrist, plasnot

Kaip danguje drugys.

Aš noriu būt laisva,

Nebeįkalinta laike.

Tik leisk išsivaduot

Iš bėgančios tėkmės.

Tik leisk trumpai pabėgt

Nuo laikrodžio strėlės.

Aš noriu tik paskęst

Vaikystės svajose.

Ir noriu garsiai šaukt:

Gyvenime, sustok!