Automobilių prekeiviai stos prieš teismą – nuslėpta per 145 tūkst. eurų PVM

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išvengimo. Sostinės automobilių prekybos įmonės vadovai kaltinami valstybei nesumokėję per 145 tūkst. eurų PVM.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje 2014–2015 metais veikusi prekybos įmonė iš Europos Sąjungos šalių pirko įvairių, kartais net ir prabangių, modelių bei apynaujes transporto priemones, kurias pardavinėjo fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvoje. Galimai siekdami nuslėpti mokesčius, įmonės vadovai nepagrįstai taikė specialią apmokestinimo PVM schemą: žinodami, kad Europos Sąjungos šalyse įsigijus transporto priemones, kurioms buvo pritaikytas 0 proc. PVM tarifas (kaip tiekiamas Bendrijos viduje), jas parduodant bus taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Tyrimo duomenimis, įsigytus automobilius Lietuvoje pardavė irgi pritaikę 0 proc. PVM. Įtariama, kad bendrovė teikdavo klaidingas PVM deklaracijas ir tokiu būdu galimai vengė mokėti PVM.

FNTT pareigūnų surinktais duomenimis, per pusantrų metų įmonė galimai pardavė 50 automobilių, šių sandorių bendra vertė siekia beveik 700 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad valstybei nesumokėtas PVM siekia per 145 tūkst. eurų.

Kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje pareikšti keturiems asmenims. Faktinis įmonės vadovas, kuris oficialiai nebuvo įformintas, bei oficialiai įformintas įmonės vadovas kaltinami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei dokumentų klastojimu. Dar du asmenys kaltinami dokumentų klastojimu.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui. Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi ieškinį, kurio suma – per 145 tūkst. eurų.

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią Baudžiamojo kodekso redakciją, griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų laisvės atėmimo, už dokumentų klastojimą ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą – iki trejų metų laisvės atėmimo.