Baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios pastatų kompleksui priklausanti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Radviliškio r.). Bažnyčia, per savo istoriją išgyvenusi ne vieną gaisrą, bet išlikusi iki mūsų dienų, lankytojų dabar laukia atsinaujinusi.

Kelerius pastaruosius metus Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje KIC užsakymu vyko tvarkybos darbai. 2015-2016 metais atlikti archeologijos, architektūros, konstrukcijų, polichromijos ir kiti tyrimai padėjo įvertinti pastato būklę ir identifikuoti problemas, jais remiantis buvo parengti stogo ir fasadų tvarkybos darbų (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) projektai.

Atliekant šiuos tyrimus buvo prisiminta visa ilga, sudėtinga Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios istorija. Toliau ji pasakojama remiantis projekte pateikiama informacija, kurią pagal istorinių tyrimų medžiagą parengė Laima Vileikienė ir I. Baliutytė.

Gaisrų daugybę kartų alinta bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia Šeduvoje buvo pastatyta 1512 metais. Jai išlaikyti karalius Žygimantas savo aktu skyrė 3 žemės sklypus. Tačiau nauja bažnyčia šeduviškiai džiaugėsi labai trumpai –

netrukus ją nusiaubė gaisras. 1542 metais sudegusios bažnyčios vietoje jau iškilo kita, o jai išlaikyti papildomai dar buvo skirti du kaimai, dvi karčiamos ir krautuvė Šeduvoje.

Plintant Lietuvoje protestantizmo idėjoms, katalikų maldos namai buvo apleisti. Taip nutiko ir Šeduvos bažnyčiai, bet XVII amžiuje jos vietoje pastatyta jau trečioji, mūrinė bažnyčia, kuri perstatyta pasiekė ir mūsų dienas. Jos statybą finansavo Jeronimas Valavičius. 1649 metais naują bažnyčią, pavadintą Šv. Kryžiaus Atradimo vardu, konsekravo žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Tačiau ir ji neišvengė gaisro.

1678 metais LDK kancleris Kristupas Pacas raštu miesto tarybai pavedė atstatyti bažnyčią. Siekiant apsaugoti ją nuo ugnies, 1684 metais karalius Jonas Sobieskis nurodė miesto burmistrui aptverti šventorių mūrine tvora ir nestatyti šalia jos namų iš degių medžiagų. Nepaisant tokių griežtų įspėjimų, atrodo, bažnyčia ir toliau kentėjo nuo gaisrų. Didžiausias žinomas gaisras bažnyčią nusiaubė 1799 metais. Bet palyginti greitai, 1804 metais, ji vėl atstatyta Stanislovo Poniatovskio lėšomis. 1822 metais šalia bažnyčios iškilo mūrinė Šv. Kryžiaus koplyčia.

Bažnyčia kentėjo ne tik nuo gaisrų, bet ir nuo žaibo. 1829 metais trenkus žaibui į bokštą, sudegė ir bokštas, ir bažnyčios stogas. Po kelerių metų stogas buvo naujai uždengtas čerpėmis, atstatyti ir skarda apdengti bokštai.

Daug informacijos apie tai, kaip bažnyčia atrodė XIX amžiuje, kas joje buvo, išduoda 1880 metais sudarytas inventoriaus aprašymas perduodant turtą naujam klebonui Jonui Skirmantui. Rašte minima, kad po bažnyčia buvę trys rūsiai, vardijamas jos vidaus turtas: devyni altoriai, vargonai – dvylikos balsų, šešios senos klausyklos, trys varpai… 1890 metais šalia bažnyčios pastatyta nauja, erdvi klebonija.

Be dėmesio bažnyčia neliko ir XX amžiuje, net sovietiniais laikais buvo sutvarkytas bažnyčios stogas, ji buvo remontuojama ir restauruojama.

Sutvarkyta bažnyčios stogas ir fasadai

Nors, atrodytų, bažnyčia nuolat buvo prižiūrima, visgi 2015-2016 metais atlikus tyrimus buvo diagnozuota nemažai problemų. Pavyzdžiui, bokšto viršūnių medinė apdaila labai pakenkta drėgmės ir puvinio; pagrindiniame fasade dėl blogo vandens surinkimo smarkiai pažeistas išorinis fasado tinkas ir mūras, šoniniame fasade virš lango atsivėręs plyšys; lietvamzdžių vietose sienos apaugusios dumbliais ir samanomis, vietomis tinkas nukritęs; pagrindiniai laiptai vietomis suskilinėję ir pan. Ir tai tik dalis visų nustatytų pastato pažeidimų.

Buvo parengti tvarkybos darbų projektai ir pradėti tvarkybos darbai. 2017 metais atlikti pagrindinio stogo (be bokštų) konstrukcijų, stogo dangos, vidaus pastoginės sienų mūro restauravimo, remonto darbai, įrengta žaibosauga, vėlesniais metais tvarkyti fasadai. 2022 metais sutvarkyti bažnyčios bokštai: nuvalyti jų fasadai, suremontuotas pažeistas tinkas, sutvarkyti langai, restauruoti metaliniai kryžiai, nudažytas bokštų fasadas ir bažnyčios cokolis.

Tvarkybos darbai buvo atliekami pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, jie finansuojami Paveldotvarkos programos lėšomis.