Baltijos jūroje pradedami tiesti paskutiniai 150 km „NordBalt“ kabelio

Nuo šiandien Baltijos jūroje tęsiami elektros jungties su Švedija „NordBalt“ kabelio klojimo darbai. Paskutiniai 150 kilometrų bus pakloti iki vasaros pabaigos.

„Nuo projekto pradžios iki dabar iš viso atlikta trys ketvirtadaliai visų „NordBalt“ jungties statybos darbų. Artimiausių mėnesių iššūkiai – sėkmingai pabaigti kloti visą jūrinį kabelį ir užtikrinti minimalią jo apsaugą per visą jungties jūroje ilgį“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Kabelis jūroje klojamas Švedijos link, iki šalies pietryčio esantį Nybru miestelio, šalia kurio esančioje pastotėje statomas antrasis „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklis. Per šią pusantro šimto kilometrų atkarpą kabelis kirs „Nord Stream“ dujotiekį, o sankirtos vietoje virš dujotiekio bus paklota apsauga ir tik tada tiesiamas kabelis.

Siekiant apsaugoti kabelį nuo žvejybinių tinklų ir laivų inkarų, Baltijos jūroje kabelis įgilinamas aukšto slėgio vandens srove iki metro gylio. Tose vietose, kur dugnas uolėtas, planuojama kabelį užpilti smulkia akmens skalda.

Į kabelių klojimo laivą „Topaz Installer“ kraunamos dvi aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelių ir viena optinio kabelio, skirto duomenų mainams dideliu atstumu, dalys, jos ant jūros dugno guldomos vienu metu. Šį sezoną laivas į Baltijos jūrą su 50 kilometrų ilgio kabelio atkarpomis plauks tris kartus.

Sausumos kabelio klojimo darbai nuo Kuršių nerijos iki Klaipėdos transformatorių pastotės Kiškėnų kaime baigti dar pernai rudenį. Šalia sparčiai vyksta nuolatinės srovės keitiklio statyba – jau pradėta vežti pagrindinė įranga, kuri leis kabeliu atitekėjusią nuolatinę srovę konvertuoti į kintamąją srovę.

453 kilometrų ilgio „NordBalt“ kabelis bus pasaulyje ilgiausias elektros perdavimo kabelis, turintis plastiko izoliaciją. Specialiai pagal Lietuvos ir Švedijos užsakymą pasaulinės technologijų kompanijos ABB gamykloje suprojektuotą kabelį sudaro kompaktiškas laidininkas iš aliuminio ir 11 apsauginių sluoksnių, saugančių laidininką nuo sūraus jūros vandens ir kitokio išorės poveikio. Tam tikrose kabelio atkarpose yra įmontuotas optinis kabelis, kuris pagelbės valdyti kabelio apkrovą ir kontroliuoti jo parametrus, pavyzdžiui, temperatūrą.

Pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija pradės veikti šių metų gruodį. Šiltą vasaros dieną vien 700 megavatų galios „NordBalt“ gali padengti daugiau nei 90 proc. elektros poreikio Lietuvoje.