Barakai: iškandžiota žolė, šulinys be dangčio ir dvokianti srutų duobė

Biržuose, Vėjo gatvėje, stovinčiuose barakuose esanti netvarka ir socialiai remtinų žmonių teisių nepaisymas seniai bado akis. Bet ne valdžiai.

Už žolės pakramtymą – sąskaitos

„Jei mes esam barakiniai, tai reiškia, kad su mumis galima elgtis kaip tik nori?“ – klausia vieno iš Vėjo gatvės daugiabučių, vadinamųjų barakais, gyventoja Valentina V. Šiuose barakuose įrengti Biržų rajono savivaldybės socialiniai būstai.

Į redakciją kreipėsi žmonės, gyvenantys Vėjo gatvės 20 ir 20 a namuose.

Socialiai remtinus žmones nustebino butus eksploatuojančio UAB „Biržų butų ūkis“ pateiktos sąskaitos.

Kiekvienai šeimai nurodyta sumokėti po 2,78 euro už aplinkos tvarkymą.

Savo aplinką prižiūrinti, gėlyną po langu susitvarkiusi Valentina V. pradėjo aiškintis, už kokią priežiūrą jie turi mokėti.

Pasirodo, už tai, kad aplink daugiabučius esą buvo nupjauta žolė.

Gyventojai nustebo: toje vietoje, kur jie sėdi ar žaidžia vaikai, patys žolę ir nusipjauna. O toliau nuo pastatų esanti valstybinė žemė, žmonių įsitikinimu, tai jau ne jų, o rajono valdžios rūpestis. Juolab kad toje vietoje žolės pjauti jie neprašė. O jei kam nors miesto vaizdas negražus, tuo turi rūpintis seniūnija, o ne daugiabučių gyventojai.

Maža to: tas, kas pjovė, tarsi tyčiodamasis žolę iškramtė dalimis. Dalis jos nupjauta, o šalia styro didžiuliai plotai nenupjautos pievos.

„Už tokius pinigus dar ne tokius plotus būtume nusipjovę. O štai prie šulinio, iš kurio du daugiabučiai semia vandenį, išvis žolė neliesta“, – stebėjosi kita namo gyventoja. Ji žolę aplink šulinį bandė pjaustyti peiliu.

Šulinys – be dangčio

„Kas mėnesį iš mūsų „Biržų butų ūkis“ atskaičiuoja eksploatacijos ir administravimo išlaidas. Niekaip nesuprantame, kur šie pinigai pakliūva, nes kai reikia ką nors patvarkyti, tai prisikviesti neįmanoma“, – kalba barakų gyventojos. Jos veda į kitoje gatvės pusėje esančio 17 numeriu pažymėto namo kiemą.

Jo centre stovi atviras šulinys. Kadangi šalia naujai apsigyvenę žmonės prie jo pradėjo pilti paplavas, šulinio vandens žmonės maistui nebenaudoja – jis tinkamas tik skalbimui.

Šulinys ilgą laiką buvo be jokio dangčio. Gyventojai sakė ne kartą prašę dangtį uždėti. Tačiau jo nesulaukė.

Minėtuose namuose gyvena 15 vaikų, ateina jų draugai. Tad iki nelaimės – vienas žingsnis.

Vienas gyventojas pats iš lentų sukalė dangtį. Bet jis per lengvas ir bet kada, smalsiam vaikui jį pakėlus ir panorus pasižiūrėti gilyn, gali įvykti nelaimė.

Gyventojai vandenį geria iš kito šulinio. Tačiau namuose pastovėjęs vanduo pradeda dvokti. Ir vandens kibirų sienelės apsitraukia kažkokiomis apnašomis.

Kada buvo tirtas šio šulinio vanduo ir ar jį galima naudoti maistui, žmonės nežino. Tačiau naudoja.

Atviros fekalijų duobės

Vos už keliolikos metrų nuo šio šulinio atsiveriantis vaizdas ir tvoskianti smarvė pribloškia. Visa tai privalėtų pamatyti gyventojų gerove besirūpinantys ir už tai atlyginimą gaunantys valdininkai bei sveikatos specialistai. Ten du paguldyti blokai, kuriuose iškirstos skylės, o pro jas į duobes gyventojai pila savo fekalijas bei kitokias atliekas.

Aplink pilna kirmėlių, musių. Šalia nėra jokios tvoros ar bent jau krūmelio. Baisiausia, kad ši „paraša“ yra vis keli metrai nuo gyvenamojo namo bei šulinio, iš kurio du daugiabučiai semia geriamąjį vandenį.

Viena kampinio buto gyventoja sako negalinti atidaryti lango, nes nosį traukia šleikštus kvapas. Nereikia ir lango daryti – dvokas smelkiasi per kiemą, sienas.

Čia gyvenantys žmonės sako, kad juos gąsdina ne tik kvapas ir galimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Jie baiminasi, kad naktį į pilnas duobes neįgriūtų koks nors girtuoklis ar dieną – smalsus vaikas.

Žmonės teigia, kad savo vaikus jie prižiūri. Tačiau pas juos ateina ir draugų.

Duobes valo kas dvejus metus

UAB „Biržų butų“ ūkis direktorius Rimantas Kėželis, išgirdęs klausimą apie kuokštais nupjautą žolę, atsiduso: „Jei ten yra norinčių ir galinčių žolę nupjauti pigiau, gali pasisiūlyti ir kitur tą padaryti. Žolę jau reikia pjauti antrą kartą, o dar už pirmą nesumokėta. Ko patys nepjauna?”R. Kėželis sakė, kad jis vadovaujasi Biržų rajono savivaldybės administracijos įsakymu, jog 20 metrų atstumu apie daugiabučius namus turi būti nupjauta žolė. Jis teigė, kad žolė nupjauta kokybiškai, juolab ir dėl darbų kokybės teigė pretenzijų negirdėjęs.

Dėl būtinybės pagaminti dangtį šuliniui R. Kėželis sakė nieko negirdėjęs. Na, o vadinamoji „paraša“, kur gyventojai pila fekalijas ir buities atliekas, yra amžina problema.

„Ten nieko negali užtverti. Medinius dangčius laužo. Nebent uždėtume kitas plokštes, tačiau artimiausiu metu tokių darbų nenumatyta“, – sakė R. Kėžėlis.

Pašnekovo teigimu, per dvejus metus tokias įrengtas „parašynes“ gyventojai užpildo. Tuomet nuimamos betono plokštės, su ekskavatoriumi duobės išvalomos, turinys išvežamas, ant viršaus dedamos naujos plokštės ir duobės toliau pildomos.

Valant tas duobes problema ta, jog gyventojai jas užpildo viskuo, kuo netingi. Netgi skudurais, baldų likučiais.

„Toks kontingentas ten gyvena, kad į konteinerius nieko neneša“, – sako R. Kėželis.

Prie Vėjo gatvės 20 namo esančios duobės buvo uždėtos metalinės grotos, kad kieti daiktai nepatektų į duobę. Bet tuomet tenka kas dvi dienas važiuoti jas prabadyti, nes užkemšamos ir bėga per viršų.

R. Kėželis teigė, kad prie Vėjo gatvės 17 daugiabučio namo esantis šulinys lyg ir turėtų išlaikyti reikalaujamus atstumus nuo taršos šaltinio. Tačiau jis sutiko, kad toks taršos šaltinis kaip fekalijų duobė yra palyginti arti geriamojo vandens.

Ar šuliniuose esantis vanduo tiriamas, R. Kėželis nežino. Bent jau šiais metais tai „tikrai ne“.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus darbuotojai paaiškino, kad valstybė savo lėšomis tiria šulinių vandenį tik nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Kitais atvejais žmonės turėtų šulinių vandenį tirti savo lėšomis ir iniciatyva. Arba – jį turėtų tirti butų savininkai. Vėjo gatvės daugiabučių atveju – rajono savivaldybė.

Biržų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Vedluga sako, kad Vėjo gatvėje šulinio vandens tyrimu turėtų rūpintis butų gyventojai, nes jiems išnuomotos patalpos, jie turi rūpintis savo sveikata.

„Planinių tikrinimų nenumatyta. Nebent gyventojai prašytų ar būtų požymių, kad blogas vanduo, tada ir galvotume. Prie kiekvieno socialinio buto neprilakstysime“, – sakė D. Vedluga.

Jurgita Morkūnienė
Nuotraukoje: Srutų duobės prie gyvenamųjų namų skleidžia ne tik baisią smarvę – čia raitosi įvairiausių gyvių, kurie gali platinti užkrečiamas ligas.