Belaukiant pigesnės elektros iš Švedijos

Elektros kainų temos aktualumas įprastai šokteli paskutinį metų ketvirtį, kai energetikos bendrovės teikia reguliuojamų tarifų siūlymus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) ir sukryžiavusios pirštus laukia, kad būtų patvirtintos norimos paslaugų kainos. Visgi šių metų pabaiga bus palydėta ne tik galutinių VKEKK nutarimų dėl 2016 metais reguliuojamų kainų, bet ir oficialiomis „NordBalt“ bei „LitPol Link“ jungčių atidarymo šventėmis, simbolizuojančiomis dar vieną svarbų Lietuvos žingsnį didinant konkurencingumą energetikos rinkoje ir kartu judant didesnio energetinio saugumo link.

Kitąmet reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams mažės 5 proc., o verslo įmonėms, perkančioms elektrą tiek iš LESTO, tiek ir iš nepriklausomų tiekėjų, ji kris dar labiau. Beje, reguliuojamų kainų tarifai skaičiuoti pagal šių metų, o ne pagal prognozuojamą elektros kainą biržoje.

Šių metų pirmą pusmetį vidutinė galutinė elektros kaina Lietuvos pramonės įmonei, suvartojančiai per metus nuo 500 iki 2000 MWh elektros energijos, sudarė 0,12 EUR/kWh ir buvo 15 proc. mažesnė nei atitinkamu metu pernai. Tokį kainos kritimą daugiausia lėmė kritusi importuojamos tiek iš šiaurės šalių, tiek ir iš Rusijos elektros energijos kaina. Nepaisant tokio pigimo, Lietuva pagal vidutinę elektros kainą pramonės vartotojams buvo tik šešiolikta Europos Sąjungoje (ES). Kita vertus, tai nėra toks blogas rezultatas atsižvelgiant į pakankamai izoliuotą mūsų šalies rinką bei konkurencingų gamybos išteklių neturėjimą.

Visgi verslui tokie paaiškinimai nerūpi, nes elektros energijos sąnaudos yra viena iš svarbesnių gaminio savikainos dalių. Nors jos vidutiniškai sudaro 2-3 proc. visų Lietuvos pramonės gamybos bei pardavimo sąnaudų, tam tikruose sektoriuose yra bendrovių, kur elektros sąnaudos sudaro daug didesnę sąnaudų dalį. Tad elektros kainų skirtumai turi tiesioginę įtaką pagamintų prekių konkurencingumui eksporto rinkose. Palyginti su artimiausiais kaimynais latviais, elektra Lietuvos pramonės įmonėms šių metų pirmą pusmetį buvo šiek tiek pigesnė, bet Estijoje ir Lenkijoje ji kainavo maždaug 10 proc. pigiau. Tad žaidimo sąlygos pramonei, deja, nėra vienodos ir būtent čia tampa svarbus valdžios indėlis į kainų skirtumų mažinimą.

Lietuvoje pramonė, suvartojanti trečdalį visos elektros energijos, sukuria daugiau nei penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidutiniškai 1 kWh, sunaudota pramonėje, sukuria 2,5 euro pridėtinės vertės, tad galutinės elektros kainos susvyravimas 0,01 EUR/kWh turi 0,4 proc. įtaką pramonėje sukuriamai pridėtinei vertei, arba 0,1 proc. šalies BVP lygiui. Lietuva importuoja tris ketvirtadalius suvartojamos elektros energijos, tad pigesnis šio resurso importas turi tiesioginę įtaką šalies ūkiui. Tiesa, importo kaina galutinėje elektros kainoje sudaro 35-40 proc., tad importuotos elektros pigimas neturi tokio pat procentinio dydžio įtakos galutinei vartotojo sumokamai kainai.

Būtų šaunu, jei kitais metais tokiu pat metu matytume, kad „NordBalt“ jungtis išties atpigino vidutinę elektros kainą „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje 0,01 EUR/kWh., o tai sudarytų bent 8 proc. dabartinės galutinės kainos. Tokiu atveju elektros kaina pramonės įmonėms priartėtų prie Lenkijos ir Estijos vidutinių kainų. Bet tai, kokią realią galutinę įtaką kainai turės „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys sunkiai pasakytų ir elektros ekspertai, tad geriau būti pasiruošus kuklesniam nei optimistiniam scenarijui. Žvelgiant dar toliau, galutinė elektros kaina 2017 metais dar gali šiek tiek atpigti tik dėl elektros pigimo biržoje, nes kitos dedamosios, tokios kaip perdavimo ir skirstymo tarifai, tikrai nemažės, o VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) mokestis dėl didėsiančios atsinaujinančių energetikos šaltinių gamybos ūgtels.

Vienas iš investicijų į jungtis su Švedija ir Lenkija tikslų yra strateginis saugumo poreikis siekiant diversifikuoti elektros tiekėjus. O saugumas įprastai kainuoja ir už jį reikia susimokėti. Visgi šįkart panašu, kad Lietuvai saugumo poreikis sutaps su ekonomine nauda, nes jis atpigins elektros kainą. Jei išties ji biržoje dėl „NordBalt“ jungties Lietuvoje mažės 0,1 EUR/kWh, 133 mln. eurų investicija į šią jungtį atsipirks daug greičiau nei per dešimt metų, tad ekonominis investicijos argumentas atrodo pakankamai solidžiai.

2015 metų pirmo pusmečio statistika rodo, kad namų ūkiai Lietuvoje, priešingai nei pramonė, už elektrą mokėjo bene mažiausiai ES ir pigiau elektra namų ūkiams kainavo tik Vengrijoje ir Bulgarijoje. Tad Lietuvos gyventojai skųstis elektros energijos kaina tarsi neturėtų teisės. Toks kainų skirtumas, lyginant su kitomis šalimis, yra susidaręs tiek dėl kitose šalyse ant elektros tarifų buitiniams vartotojams užkeltų atsinaujinančios energetikos rėmimo mokesčių, tiek ir dėl daug didesnių skirstymo bei perdavimo tarifų. Pavyzdžiui, Danijoje ir Vokietijoje, kur elektros kaina namų ūkiams yra didžiausia ES, daugiau nei 50 proc. galutinės kainos sudaro PVM mokestis bei atsinaujinančių energetikos šaltinių rėmimas. Nors elektros kaina namų ūkiams Lietuvoje ir yra santykinai labai maža, vidutinis elektros suvartojimas Lietuvoje 2014 metais buvo didesnis tik nei Rumunijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinis namų ūkis per metus sunaudojo maždaug 2 tūkst. kWh elektros energijos, kai Vokietijoje suvartojimas buvo didesnis daugiau nei 50 proc., o Švedijoje net 4 kartus.

Ekonomikos plėtrai tikėtina mažesnė elektros kaina 2016 metais suteiks teigiamo postūmio tiek dėl didėsiančio gaminių konkurencingumo eksporto rinkose, tiek ir dėl mažėsiančių namų ūkių sąnaudų elektros energijai. Nors išlaidos elektrai ir nėra didelės bendrame vartotojų krepšelyje, bet mažesnė elektros kaina vis vien stabdys infliaciją ateinančiais metais.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas