Biržų bažnyčioje – angliškos mados

Vasara – ne tik atostogų, bet ir asmeninių švenčių metas. Tai itin jaučia Biržų bažnyčios, kur ne tik pagausėja sutuoktuvių, bet ir krikštynų.

Savo asmenines šventes gimtinėje rengia ir jau senokai į užsienio šalis emigravę biržiečiai.

Bažnyčią lankantys žmonės pastebi, kad užsienyje gyvenančių biržiečių šventės iš esmės būna tokios kaip visos. Tačiau yra ir skirtumų. Po truputį ateina užsienietiško gyvenimo būdo, stiliaus mados.

Jaukiausia vieta pasaulyje

Savo vienerių metų dukrytės krikštynoms Biržų Švento Jono Krikštytojo bažnyčią į Angliją emigravę biržiečiai Giedrė ir Darius Badauskai pasirinko neatsitiktinai. Jie šioje bažnyčioje susituokė, o dabar surengė svarbiausią šventę savo dukrytei Vanesai. „Per atostogas grįžtame į Biržus. Čia gražiausia, jaukiausia vieta pasaulyje. Grįžome aplankyti artimųjų, pasivaikščioti po piliakalnį. Net į Vilnių, Jūrmalą nevažiavome – taip norisi čia būti. Biržuose yra pats gražiausias ežeras, kam tos jūros?“ – svarsto Giedrė ir Darius.

Vaikams sugrįžus, buvo proga labiau pažinti savo kraštą ir Rinkuškiuose gyvenantiems Giedrės tėvams bei į krikštynas atvykusiems giminaičiams. Visi pirmą kartą aplankė Kirkilų apžvalgos bokštą, žavėjosi projektuotojų išmone bei gamtos didybe.

„Atrodo, kai čia gyvenome, tarsi nebuvo kuo grožėtis ir didžiuotis. O dabar matome naujus tvarkomus rajonus, išnaikintus šiukšlynus. Čia gera…“ – tikina pora.

Mama – su angliška skrybėlaite

Tiesa, per dvi Biržuose praleistas savaites šeima poilsio tarsi ir neturėjo – organizavo dukrytės krikštynas. „Biržuose gimėme, susipažinome, draugavome, tuokėmės. Todėl ir krikštynos – tik čia. Giminės, artimieji – čia“, – sako Badauskai.

Be to, jiems labai graži Biržų Švento Jono Krikštytojo bažnyčia. Ji pakankamai puošni ir, jų manymu, specialiai puošti asmeninėms šventėms nereikia.

„Bažnyčios neprašėme kažkaip išskirtinai papuošti. Ten ir taip gražu. Nesinorėjo, kad išsiblaškytų pati esmė“, – sako Giedrė.

Šeima krikštynoms ruošėsi ilgai ir kruopščiai. Pora tikėjosi, kad per krikštynas dukrytė jau pati vaikščios. Taip ir nutiko – guvus vaikas ne tik vaikšto, bet ir bėgioja, viskuo domisi, krykštauja ir tuo džiugina senelius, prosenelius bei kitus artimuosius.

Tiesa, į bažnyčią krikšto ėjo tik mergytės tėvai ir seneliai. Kiti šventės dalyviai jų laukė Rinkuškių pirtyje.

„Norėjome, kad visas vyktų natūraliai, kad Vanesa su daugeliu giminaičių susipažintų ir pabendrautų lengvai, po truputį“, – sakė jos mama.

Itin įspūdingai Biržų bažnyčios fone atrodė krikštijamos Vanesos Janinos mama Giedrė. Ji prie suknelės priderino skrybėlaitę, kurią specialiai pirko Anglijoje.

„Anglijoje vestuvės neapsieina be skrybėlaičių, visi seka Anglijos karalienę“, – sako G. Badauskienė.

Angliško stiliaus apranga labai patiko vyrui Dariui ir kitiems ceremonijos dalyviams. O pati Giedrė sakė pasijautusi tarsi savo antrose vestuvėse. Juolab kad buvo nemažai panašių atributų – į dangų leido balandžius, kurie labai patinka dukrytei.

Pildant krikštynų dokumentus, Biržų parapijos klebonas, pasak Badauskų, pasidžiaugė, kad vaikelis, kurį jie krikštija, gimęs santuokoje, kas pastaruoju metu būna vis rečiau.

Krikštynų ceremoniją filmavo. Sako, tai geriau atspindi momento svarbą.

Pora labai vertina fotografijos meną. Tad iš anksto, beveik prieš metus, užsisakė Panevėžyje veikiančios Lauros fotopaslaugų studiją fotografijoms.

Ir Anglijoje šeima labai mėgsta rengti temines fotosesijas. Jie fotografuojasi Valentino dienos, Kalėdų ir kitoms progoms. Sako, norėtų, kad užaugusi dukrytė turėtų ką prisiminti ir kuo pasigrožėti…

Kadangi po vaikelio auginimo atostogų Giedrė vėl pradėjo dirbti, Vanesą prižiūrės auklė. Ji – lietuvė giminaitė. Šeima nori, kad pirmoji kalba, kurią vaikas išmoks, būtų gimtoji – lietuvių, nes anglų išmoks ir taip – nuo trejų metukų pradės lankyti mokyklą.

Dirbti įprato jau Lietuvoje

Darius ir Giedrė į Angliją išvažiavo 2009 metais, vos baigę mokyklas. Iš pradžių jie išvažiavo metams – užsidirbti pinigų mokslams. Tačiau pamatė, kad sekasi. Norėjo susikurti gyvenimą, tad nutarė mokslus atidėti. „Yra tokių, kurie baigę mokyklą nori studentiško gyvenimo. Mes norėjome dirbti ir susikurti savo gyvenimą. Galvojome, ar verta grįžti, kai mūsų norai išaugo. Ateis laikas, mokslus baigsime Anglijoje“, – sako 26 metų Giedrė.

Moteris iki šiol prisimena susitikimą su vienu buvusiu mokytoju, kuris, sužinojęs, kad ji Anglijoje, pašiepė: „Tai indus plauni?“

„Nemanau, kad žemo lygio darbas yra ir indus plauti. Ne visi mokytojais būsime. Kiekvienas ieškome savo galimybių“, – sako pašnekovė.

Pasak moters, svarbiausia yra turėti gerą „antrąją pusę“, kuri žiūrėtų ta pačia kryptimi.

„Abu norėjome vestuvių, abu norėjome dirbti ir užsidirbti. Vyras be galo atsakingas žmogus“, – džiaugiasi Giedrė. Vaikų laime, kad jie taip sutaria ir žiūri viena kryptimi, džiaugiasi ir visa giminė.

Tiesa, galbūt yra ir pavyduolių, tačiau į juos pora nekreipia dėmesio. „Mūsų gyvenimas gražus“, – tikina jie.

Dariaus ir Giedrės darbai – Gatwick miesto, kuris netoli jų namų, oro uoste. Abu dirba kavinėse. Giedrės darbas per aštuonerius metus įvertintas – ji paskirta kavinukės menedžere.

„Dirbau daug. Per aštuonerius metus nebuvo taip, kad neatvykčiau ar pavėluočiau į darbą“, – sako Giedrė.

Jauna pora sako dirbti įpratusi dar gyvendama Lietuvoje. Abu susipažino būdami šešiolikos metų. Ji tris vasaras dirbo pas bitininką, ravėdavo, patiko ir rinkti sraiges. Darius dirbo miške.

Giedrė Badauskienė sako, kad, jei reikėtų laiką leisti namuose, gyventi, tarkim, tik iš skiriamų pašalpų, ji neištvertų. Sėdėti nieko neveikiant – ne jai. Todėl moteris nesupranta jaunų žmonių, kurie ištisus metus leidžia namuose tik ieškodami, kaip nieko nedirbti.

„Jei tu galvoji į priekį, apie savo šeimą, tu žinai, dėl ko dirbi“, – sako G. Badauskienė.

Pora dirbdavo nuo 4 valandos ryto po 16 – 19 valandų per parą.

„Ardavom, bet tai darėme dėl geresnio gyvenimo“, – sako moteris.

Darbas čia ir Anglijoje, moters manymu, skiriasi. Lietuvoje aptarnaujančiam personalui trūksta mandagumo.

„Mes irgi tokie buvom, mandagumo išmokome tik išvykę. Ten išmoksti ir pasisveikinti, ir atsiprašyti. Reikia keliauti, pažinti kraštus, žmonių gyvenimo būdą, tuomet ateina kitoks supratimas“, – sako moteris.

Turi svajonę

Pora Anglijoje įsigijo automobilį, neseniai – gerą namą. Turi ir svajonę, kurią tikisi įgyvendinti. Jie labai norėtų atidaryti lietuviškų valgių valgyklėlę, kurioje lankytųsi ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės. Valgyklos jiems patinka, nes jose gali pats išsirinkti maistą, nelaukti, kol atneš padavėjas.

Šeimai labai skanus maistas ir Lietuvoje. Jie čia irgi labiau mėgsta lankytis valgyklose. Tiesa, kainos, kai žino žmonių atlyginimus, atrodo pakankamai aukštos.

Emigrantų buvo ir bus

Darbe G. Badauskienei patinka stebėti keliaujančius žmones. Smagu, kai mato, kaip anglai su vaikais, tėvais ir seneliais keliauja į Ispaniją, Portugaliją, kitas šalis. Gera matyti ir keliaujančius lietuvius. Keliauja ne tik jauni mūsų šalies žmonės, bet ir močiutės su skarelėmis…„Lietuvoje beveik nėra šeimos, kuri nebūtų paliesta emigracijos. Sakėme savo mamoms ir močiutėms – jei pasiilgo, kada tik norės, nupirksime bilietą ir galės atskristi pas mus. Mums su mažu vaiku kelionės gana sunkios“, – sako Badauskai.

Giedrė sako turinti savo požiūrį į terorizmą. „Niekada negali žinoti, kur ir kada tai įvyks. Bet tai ne priežastis išvykti iš Anglijos. Nors truputį neramu, nes abu dirbame oro uoste“, – sako Badauskai.

Jų Lietuvoje dažnai klausia, ar nebijo savo ateities dėl Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos ir padidėjusių išpuolių prieš emigrantus.

„Brexit mums nėra didelė problema. Emigrantų buvo ir bus“, – sako pora.

Darbe jie taip pat nejaučia diskriminacijos. Tiesa, yra pasitaikę atvejų, kai su akcentu kalbančio klientus aptarnaujančio padavėjo šie paklausė, kodėl jis čia ir kada išvažiuos.

Pora žino, kad jų kavinukių tinklo vadovai netgi davė nurodymą klientų, kurie diskriminuoja darbuotojus, neaptarnauti.

Giedrė prisimena, kad Biržuose lankydama mokyklą anglų kalbą mokėjo prastai. O dabar angliškai ji kalba net su šios šalies akcentu – niekas net neįtaria ją esant ne anglę.

Siūlo mažiau dejuoti

Pora sako, kad viską, ką jie šiuo metu turi, brangina todėl, kad susikūrė savo rankomis. „Viskas užgyventa ir pergyventa“, – sako jauni žmonės. Ko norėtų palinkėti biržiečiams? Mažiau dejuoti.

„Neužsisėdėti namie. Iš bet kokios padėties rasti išeitį. Jei vaikų pasiilgai – važiuok, lankyk, o ne dejuok“, – tokią pamoką liekantiems duoda Giedrė ir Darius Badauskai – šeima, sukūrusi savo gyvenimą savo rankomis.

Jurgita Morkūnienė

Nuotraukoje: Giedrė ir Darius Badauskai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, dukrelę krikštyti panoro Biržų Švento Jono Krikštytojo bažnyčioje.