Bronislovas Matelis. Užtvanką Panevėžys prižiūrėjo neturėdamas jokio veiksmų plano?

Bronislovas MATELIS, Seimo narys

Kai lūžo Panevėžio užtvankos vandens šliuzas, pirma į galvą atėjusi mintis buvo noras išvysti ištikusia avarija nuoširdžiai besirūpinančius miesto vadovus. Dirbo ekstremalių situacijų komisija, padėtį komentavo gelbėtojai, dar mero pavaduotojai pasikeisdami blaškėsi ir kažką darė. Tačiau vieno asmens, prisiimančio atsakomybę, nebuvo, nėra ir, greičiausiai, ateityje nebus.

Marių vandenį prieš pat Panevėžio miestą sulaikanti užtvanka miesto nenušlavė, todėl atostogaujantis meras R.M.Račkauskas dabar gali kalbėti maždaug taip: grįšiu iš atostogų, nuvažiuosiu į Vyriausybę, pasisemsiu kokius 5 milijonus ir padarysiu dar geriau ir gražiau, nei buvo.

Prieš trejus metus degančios padangos Alytaus irgi nesudegino, tačiau to miesto meras N.Cesiulis veikė taip, kaip meras turėjo veikti. Sutinku, ne visiems duota būti lyderiu, tačiau tokiu atveju turėk greta savęs tokį ir panašių bėdų išvengsi.

Prieš daugiau nei 40 metų ši Panevėžio užtvanka buvo statyta siekiant aprūpinti tuometę „Ekrano“ gamyklą vandeniu mechanizmams aušinti. Tuomet buvo galima teigti, kad tai – strateginis statinys.

Dabar žmonių vadinamos „Ekrano“ marios ir joje esanti užtvanka atlieka tik rekreacinę funkciją ir yra išskirtinai savivaldybės objektas. Kaip ir Skaistakalnio parkas ar Senvagė, Nei daugiau, nei mažiau. Todėl ir rūpintis privalai pats.

Pagal pirmąjį išsilavinimą esu technikas hidrotechnikas ir puikiai išmanau, ką reiškia tokio kiekio vandens sukuriama jėga. Projektuojant užtvankas didelis dėmesys skiriamas metalo ir gelžbetonio konstrukcijoms, kurios ir toje Panevėžio užtvankoje šimtų tonų jėga keturiasdešimt metų nuolat veikė statinį.

Tik visiškas neišmanėlis galėjo prižiūrėti užtvankos konstrukcijas taip, kaip tai darė Panevėžio savivaldybė. Sudėtingą ir miestui pavojų keliantį įrenginį perdavė prižiūrėti savo įmonei „Panevėžio gatvės“. Lyg tai būtų vaikų žaidimo aikštelė ar gatvių apšvietimas.

Gal koks darbuotojas kelis kartus per metus ir buvo atėjęs prie tos užtvankos pasidairyti, gal dar buvo nusileidęs prie šliuzų iš arti pasižiūrėti, bet ką tai reiškia?

Metalo nuovargis paskaičiuojamas ne žiūrint, o skaičiuojant pagal formules. Įtariu, kad tos įmonės vadovai buvo pasikvietę ir hidrotechniką, o šis galbūt įspėjo dėl gresiančio pavojaus. Todėl prieš pusantrų metų buvo pasklidęs gandas, kad užtvanka bus remontuojama.

Tačiau savivaldybės administracijos direktorius T.Jukna viešai tokias kalbas paneigė ir pasakė, kad niekas nieko neremontuos. Ar dabar kas atsakys už tuos žodžius?

Ne tik pinigų nebuvo, trūko ir elementaraus išmanymo. Tarkime, ar toji priežiūros įmonė buvo parengusi veiksmų planą, algoritmą, jeigu mariose vanduo ima kilti į neregėtas aukštumas? Kuriems galams reikėjo užsispyrus bandyti sulaikyti tokią gigantišką gamtos jėgą, kai visos konstrukcijos jau gerokai pavargusios?

Buvo galima per potvynį šliuzus apkrauti minimaliai, gal juos net pilnai pakelti. Vanduo Nevėžio upėje kažkiek pakils, bet tai nebus staigus potvynis, kaip kad lūžus šliuzui.

Užtvankos konstrukcija nuo automobilio skiriasi tuo, kad sugedus automobiliui jis tiesiog sustos. Užtvankos konstrukcija gali griūti ir nušluoti miestą lūžus vienai kad ir mažai detalei. To neįvertinti buvo absoliutus apsileidimas.

Mano žiniomis, Panevėžio savivaldybės stalčiuose turi būti vienas užtvankos patikrinimo aktas, kuriame specialistai aiškiai duoda suprasti, kad užtvankos konstrukcijos jau yra pavargusios ir būtinas kapitalinis remontas.

Tačiau savivaldybės vadovai nesuinteresuoti ieškoti to dokumento. Nes jis aiškiai parodytų, kas yra kaltas dėl įvykusios avarijos. Įdomi detalė: užtvankos priežiūra buvo patikėta įmonei, ji lyg turėjo bent jau kažkaip prižiūrėti, tačiau tos priežiūros įrodymo – specialistų surašyto akto – niekas rodyti nenori.

Kur kas lengviau pasakyti, kad nueisiu į Vyriausybę, pasisemsiu keletą milijonų ir viskas bus gerai. Lengvai dabar tikrai nepasisemsi. Marios yra rekreacinis objektas, o ar jis reikalingas, sprendžia savivaldybė, jeigu ji nieko nesprendžia, rekreacinė zona gali tiesiog sunykti.

Panevėžio savivaldybėje reiktų ieškoti blaivaus proto. Blaškytis dabar nėra ko, nebūtina nurodinėti ir Vyriausybei, kiek ir kam ji turi duoti pinigų. Pirmiausia reiktų atlikti einamąjį remontą ir sumažinti dar didesnes rizikas.

Reiktų mokslinės konferencijos, kurioje gamtosaugininkai, hidrotechnikai ir kiti suinteresuoti asmenys paieškotų kelių, kaip būtų galima mažiausiomis sąnaudomis išsaugoti rekreacine zoną – Panevėžio marias.

Juk gamtosaugininkas reikalaus tą užtvanką griauti arba bent jau įrengti joje žuvitakius, hidrotechnikai galbūt pasiūlys, kaip sulaikyti vandenį paprastesne užtvankos konstrukcija, o panevėžiečiai gintų poilsio zonos išsaugojimo mintį. Šią idėją ir aš ginčiau, nes šio vandens telkinio sunaikinimas ir upės vagos sutvarkymas kainuotų dar brangiau.

Ir tuomet štai tokioje diskusijoje galbūt gimtų geniali idėja, priimtina visoms pusėms.