Būstas ne(be)tenkina. Ką darome?

Lietuviai savo būstu dažnai nėra patenkinti, bet jį keičia itin retai. Kaip smarkiai lietuviai yra prisirišę prie savo būsto, atskleidžia tas faktas, jog net 80 proc. gyventojų Lietuvoje nuosavo būsto nėra keitę iš viso arba tai yra darę tik vieną kartą gyvenime. Šiemet „Swedbank“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad pasikeisti būstą norėtų bent ketvirtadalis nuosavame būste gyvenančių gyventojų, tačiau didžioji jų dalis nesiims įgyvendinti savo norų.

Turbūt nieko keisto, kad būsto keitimas nė karto to nedariusiam žmogui atrodo per daug sudėtingas procesas. Kaip rodo jau minėtos apklausos rezultatai, su baimės jausmu, kad būsto keitimas bus pernelyg varginantis ir daug streso keliantis procesas, yra susidūręs kas ketvirtas būstą keisti pageidaujantis Lietuvos gyventojas. Dalis jų taip pat baiminasi būsto keitimo metu galintys patirti nuostolių.

Keisti turimą būstą Lietuvos gyventojai dažniausiai nori siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas – įsikelti į naujesnės statybos, didesnio ploto butą arba iš buto persikraustyti į individualų namą. Būsto išlaikymo, o ypač būsto šildymo kaštai, vis dar aktuali tema Lietuvos gyventojams, kurių didžioji dauguma tebegyvena senos statybos būstuose. Todėl auga poreikis kraustytis į naujesnius ir, atitinkamai, taupesnius būstus.

Kita dažniausiai paminėta priežastis, kodėl gyventojai atideda būsto keitimo norus ir planus – finansų trūkumas. Maždaug net du trečdaliai reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių gyventojų lėšų trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį, trukdančią persikelti į kokybiškesnius namus. Kai trūksta dalies reikalingų lėšų, o kartu ir ryžto apskritai imtis pokyčių, ar apskritai įmanoma galvoti apie naują ekonomišką butą ar nuosavą namą?

Visgi, siekiant palengvinti būsto keitimo procesą, galima kreiptis profesionalios konsultacijos į specialistus ‒ taip mano virš 40 proc. respondentų. Dar 37 proc. mano, kad jiems padėtų draugų ir artimųjų, kurie jau patys keitė būstą, patirtis. 30 proc. būstą keisti norinčių gyventojų sako, kad sklandų būsto keitimo procesą jiems užtikrintų galimybė tenkinančiomis sąlygomis pasiskolinti trūkstamą pinigų sumą.

Dažnai sulaukiame klausimo, ar dabar yra palankus metas skolintis būstui? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Taip, šiandien palūkanos yra rekordinėse žemumose, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jos tikrai augs. Siūlyčiau vadovautis nuostata, kad pirmiausia reikia gerai apsvarstyti savo galimybes ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui ir gerai apgalvoti, koks būstas atitiktų jūsų ir jūsų norus, ir galimybes.

Tad nuo ko pradėti, pasiryžus keisti būstą? Visų pirma pradėkite domėtis būsto rinkos tendencijomis ir kainomis, įsivardinkite svarbiausius prioritetus, kokio būsto norite, išsiaiškinkite jus sudominusio būsto kokybę ir jo išlaikymo kaštus, įsivertinkite kitas galimas išlaidas, pavyzdžiui, būsto įrengimo ar remonto, jei manote, kad jo prireiks. O apsisprendus skolintis – venkite nepamatuoto optimizmo ir skolinkitės tik tiek, kiek leidžia jūsų nuolatinės pajamos. Mūsų klientų patirtis rodo, kad tinkamai atlikti namų darbai turės didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei ateityje.

Tomas Pulikas, „Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius