Daugiau nei 40 EP narių paragino ES vadovybę imtis bendrų veiksmų dėl Kinijos ekonominės ir politinės prievartos prieš Lietuvą

Antradienį daugiau nei 40 Europos Parlamento narių, atstovaujančių įvairioms EP frakcijoms, kreipėsi į Europos Sąjungos vadovus – EK pirmininkę Uršulą fon der Lejen, Europos Vadovų Tarybos pirmininką Šarlį Mišelį, vyr. įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Žozepą Borelį – ir Europos Komisijos narius dėl Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) politinės bei ekonominės prievartos prieš Lietuvą ir paragino ES imtis bendrų veiksmų.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi yra Slovakijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Ispanijos, Belgijos, Danijos, olandijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos, Lietuvos, Bulgarijos, Vengrijos ir kt. šalių EP nariai.

„Agresyvi KLR pareigūnų retorika, taip pat nepaaiškintos ir nedeklaruotos priemonės, kurios de facto yra sankcijos, draudžiančios į Kinijos rinką įvežti Lietuvoje pagamintus ir kitose šalyse pagamintus gaminius su lietuviškais komponentais, yra apgailėtinos. Tokie neįteisinti veiksmai ir praktika pažeidžia ne tik visas tarptautines ir PPO prekybos taisykles, bet ir tiesiogiai daro įtaką pagrindiniams ES bendrosios rinkos principams, todėl Europos Sąjunga turi imtis bendrų veiksmų“, – pažymi EP nariai.

Be to, anot jų, tai ne pirmas kartas, kai KLR naudoja prievartinį elgesį prieš ES valstybę narę, kaip rodo Čekijos Senato pirmininkui Milošui Vystrčiliui darytas spaudimas dėl jo vizito į Taivaną ir daugybė ankstesnių atvejų.

Europarlamentarai kreipimesi teigia atmetantys bet kokį spaudimą ir smerkiantys grasinimus dėl nepriklausomos šalių teisės plėtoti santykius su Taivanu pagal savo nacionalinius interesus ir bendras demokratijos bei žmogaus teisių vertybes be užsienio kišimosi.

„Neseniai priimtas Lietuvos ir Taivano sprendimas apsikeisti atstovybėmis savaime nereiškia nieko ypatingo ir nekvestionuoja „vienos Kinijos” politikos“, – rašo parlamento nariai.

Kreipimesi primenama, kad 2021 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rekomendacijoje dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo Europos Parlamentas paragino „skatinti aktyvesnius ES ir Taivano ekonominius, mokslinius, kultūrinius, politinius ir žmonių tarpusavio mainus, susitikimus ir bendradarbiavimą, taip pat mainus dalyvaujant valstybių narių atstovams, įskaitant aukščiausio lygio atstovus, kad būtų visapusiškai atspindėtas dinamiškas, įvairiapusis ir glaudus ES ir Taivano, kaip bendraminčių partnerių, bendradarbiavimas”.

Europos Parlamentas „sveikina planus įsteigti Taivano atstovybę Lietuvoje; pasmerkti Kinijos vyriausybės reakciją įvesti ekonomines sankcijas Lietuvai; išreikšti savo paramą ir solidarumą su Lietuva šiuo klausimu, imtis atitinkamų priemonių ir paraginti Tarybą padaryti tą patį.“

Be to, europarlamentarai pabrėžia, „kad šios nepaaiškinamos KLR prievartos priemonės prieš Lietuvą ir ES vykdomos didėjant KLR agresijai prieš kaimynines ir kitas trečiąsias šalis, ignoruojant tarptautinę teisę ir normas, kaip rodo destabilizuojantys veiksmai Pietų Kinijos jūroje, Kinijos ir Didžiosios Britanijos deklaracijos pažeidimai, taip pat sunki žmogaus teisių padėtis žemyninėje Kinijoje ir Honkonge“.

EP nariai yra „tvirtai įsitikinę, kad nereaguojant į Kinijos LR veiksmus, ji būtų padrąsinta ateityje imtis tolesnių prievartos veiksmų prieš Lietuvą ar bet kurią kitą ES valstybę narę“.

Jų teigimu, „tai taip pat leistų KLR silpninti ES vienybę ir stiprinti „skaldyk ir valdyk“ praktiką tarp ES valstybių narių bei siekti sumažinti ES vaidmenį pasaulyje. Todėl, jei KLR ir toliau taikys prievartos priemones, kenkiančias ES bendrajai rinkai, ES turėtų apsvarstyti galimybę atsakyti gynybinėmis priemonėmis KLR atžvilgiu“.