Dėl sumažėjusio noro skiepytis gali tekti prisiminti, ką reiškia gripo epidemija

Artėjantis šaltasis sezonas gali pasižymėti didesniais sergančiųjų gripu skaičiais, kadangi norinčių pasiskiepyti nuo šio viruso mažėja. Tokias tendencijas, kurios ypač pastebimos darbdavių iniciatyva skiepijant įmonių darbuotojus, vaistininkai įvardija kaip keliančias nemažą rūpestį.

„Šiemet pradėję teikti vakcinacijos paslaugas, sulaukėme daug įmonių užklausų dėl darbuotojų skiepijimo nuo gripo. Daugelis besikreipusių bendrovių pripažįsta, kad norinčių pasiskiepyti nuo gripo darbuotojų skaičius šiais metais maždaug 25-30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Priežasčių tam yra ne viena, tačiau bet kokiu atveju tokia tendencija sveikatos specialistams kelia nemažai nerimo“, – sako „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.

Pasak vaistininkų, jau antrus metus tęsiantis COVID-19 pandemijai, dalis žmonių nevertina gripo kaip sunkios ligos ir prilygina jį paprastam peršalimui.

„Taip pat tenka išgirsti nemažai mitais pagrįstų nuomonių, jog pasiskiepijusiems nuo COVID-19 viruso nebebūtina skiepytis nuo gripo. Deja, tai yra absoliuti netiesa, kelianti sveikatos specialistų susirūpinimą ir galinti lemti sergamumo gripu augimą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Pasidalinti gripo ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais daug didesnę riziką turi asmenys, leidžiantys laiką uždaruose kolektyvuose, todėl juose itin svarbu valdyti virusinių susirgimų išplitimą skiepijantis. Pasak G. Tautkevičienės, koronaviruso prevencijos priemonės, tokios kaip dažnas rankų plovimas, atstumų laikymasis, paviršių dezinfekcija ir kaukės, neabejotinai prisideda ir prie kitų virusų plitimo mažinimo, ką rodo pernai kritę sergamumo gripu skaičiai. Vis dėlto tai nereiškia, kad gripas išnyko ar tapo nebepavojingas – pakanka pernelyg atsipalaiduoti ir liga gali išplisti labai greitai.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2020 m. Lietuvoje gripu sirgo 18,5 tūkst. asmenų – tai yra tris kartus mažiau nei 2019 m. (57,2 tūkst. asmenų) ir beveik keturis kartus mažiau nei 2018 m. (sirgo 71,5 tūkst. asmenų).

COVID-19 skiepai nuo gripo neapsaugo

Apie gripo vakcinacijos svarbą COVID-19 pandemijos metu yra pasisakiusi Pasaulio sveikatos organizacija. Savo gairėse ji nurodo, jog gripo vakcina šiuo laikotarpiu būtina skiepyti visus rizikos grupei priklausančius asmenis: vyresnius nei 65 m., sergančius lėtinėmis ligomis, nėščias moteris ir  vaikus. G. Tautkevičienė akcentuoja, kad daugelis žmonių, turinčių didesnę riziką susirgti gripu, taip pat labiau rizikuoja susirgti ir COVID-19 virusu.

„Tiek gripas, tiek COVID-19 yra užkrečiamos kvėpavimo takų ligos, tačiau jas sukelia skirtingi virusai, todėl ir vakcinos nuo jų skirtingos. Įsitikinimas, kad pasiskiepijus nuo vienos ligos esi apsaugotas nuo abiejų yra klaidingas ir pavojingas. Todėl norint maksimaliai apsisaugoti nuo abiejų šių ligų reikia pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19, tarp skiepų darant ne mažesnę nei 14 dienų pertrauką“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vakcinacija nuo gripo apsaugo ir patį asmenį, ir aplinkinius žmones – šeimos narius, kolegas. Skiepijimas padeda išvengti ligos, galimų sunkių jos komplikacijų, stipriai sumažina poreikį lankytis sveikatos priežiūros įstaigose ar hospitalizacijos dėl gripo riziką, taip pat sumažina viruso plitimo bendruomenėje riziką.

G.Tautkevičienė įsitikinusi, kad ne mažiau svarbus ir sveikatos priežiūros sistemai tenkančios naštos aspektas: užkertant kelią gripui, sumažėja pacientų, besikreipiančių dėl šios ligos į sveikatos priežiūros įstaigas, o tai leidžia maksimaliai sutelkti dėmesį į COVID-19 pandemijos valdymą.

Panašumas – besimptomė eiga

Neretai klaidingą gyventojų nuomonę apie tai, kad vakcina nuo koronaviruso apsaugos ir nuo gripo, pastiprina tai, kad abu šie virusai turi ganėtinai panašius simptomus, įsitikinusi vaistininkė. Tiek gripo, tiek COVID-19 dažni simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys. Gripo atveju dažniau skauda gerklę ar galvą, tačiau šie požymiai gali būti būdingi ir užsikrėtus koronavirusu. Gripui nebūdingas dusulys, kuris yra itin charakteringas koronaviruso požymis.

„Gripas ir COVID-19 virusas turi ir dar vieną panašumą – ne visi užsikrėtę žmonės turės visus simptomus. Yra paskaičiuota, kad įprasto gripo sezono metu iki 75 proc. juo užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Tačiau besimptomiai ligoniai gali užkrėsti kitus, todėl labai svarbu, kad kuo daugiau asmenų nenumotų ranka į skiepus nuo gripo“, – pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji perspėja, kad gripas gali pasireikšti ne tik skirtingais požymiais, bet ir būti labai įvairių formų – nuo lengvos iki labai sunkios, lydimos sudėtingų komplikacijų, tokių kaip bakterinės infekcijos (plaučių uždegimas), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, lėtinių ligų eigos pablogėjimo, širdies infarkto ar insulto. Gripas kasmet nusineša ir gyvybių. Higienos instituto duomenys rodo, jog pernai Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17, 2019 m. – 54, 2018 m. – 24 žmonės.

Pastaraisiais metais besiskiepijančių nuo gripo šalies gyventojų skaičius auga – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020-2021 m. šaltuoju sezonu nuo jo pasiskiepijo daugiau kaip 400 tūkst., 2019-2020 m. tuo pačiu laikotarpiu – apie 275 tūkst., 2018-2019 m. – apie 158 tūkst. gyventojų.