Dirbtinis intelektas buityje: galvos skausmas ar rimta pagalba?

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai yra vienas karščiausių diskusijų objektų technologijų industrijoje. Žiniasklaidoje vis dažniau kalbama, kaip kompiuterinių sistemų gebėjimas mokytis panaudojamas parenkant turinį socialiniuose tinkluose, rodant mums aktualiausias reklamas internete ar elektroninėje parduotuvėje pasiūlant labiausiai reikalingas prekes. DI vis plačiau taikomas ne tik virtualioje erdvėje, bet ir mus supančioje buityje. Visgi šiuo atveju kyla klausimas, ar tikrai ši tendencija nesukels papildomų rūpesčių, užuot suteikusi rimtą pagalbą, kaip tikisi šių sprendimų autoriai.

Tūkstančiai idėjų ir milijardai įrenginių

„Nors naujų išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų panašių įrenginių pasirodymas visuomenėje susilaukia nemažo atgarsio, retai pastebime, jog ir  kone kiekvienas prietaisas mūsų buityje per eilę metų įgavo tam tikrų išmanių savybių. To mastą labai gerai iliustruoja analitikų prognozės, jog jau 2025 metais pasaulyje bus daugiau, nei 70 milijardų daiktų internetui (IoT) priskiriamų įrenginių“, – įspūdingus rinkos augimo skaičius atskleidžia ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse Kenneth Fredriksen.

Pasak eksperto, IoT technologija įgalina šiuos įrenginius keistis duomenimis tarpusavyje ir su debesijos serveriais bei leidžia jiems išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes. Pavyzdžiui, išmanus kavos aparatas gali įsiminti, kuriuo laiku keliatės, ir kiekvieną rytą būtent tada automatiškai išvirti kavos. Tokia informacija taip pat naudingai gali būti panaudota prieš pat jums pabundant automatiškai pakeliant užuolaidas, nustatant ryte klausomą muziką ar aukštesnę temperatūrą būste. Tuo metu vakare, jums grįžus iš darbo, dėka išmanių buities prietaisų, svetainėje jau gali degti atpalaiduojantis apšvietimas, televizoriuje būti atvaizduojama būtent jums parinkta filmų programa, o orkaitėje – garuoti pašildytas maistas.

Kenneth Fredriksen akcentuoja, jog dirbtinis intelektas gali prisidėti ne tik prie mūsų buities patogumo, bet ir prie kasdienio išteklių taupymo. Tai iliustruoja pavyzdys, kai išmanioji apyrankė ar laikrodis, aptikusi, jog jį dėvintis asmuo užmigo, automatiškai pasiunčia komandą išjungti šviesą miegamajame – taip tausojama elektra. Paminėti galima ir išmaniąsias skalbykles, kurios, padedamos DI, nustato drabužių audinį ir svorį bei pagal tai parenka optimaliausią skalbiklio kiekį ir vandens temperatūrą. Taip pat jau kurį laiką kalbama apie kuriamus DI paremtus šaldytuvus, galinčius stebėti produktų kiekį ir jiems besibaigiant – automatiškai užsakyti jų papildymą.

DI pritaikymo buityje iššūkiai

Kita vertus, ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse pripažįsta, jog dabartinė situacija IoT įrenginių rinkoje nėra ideali ir vartotojams gali sukelti tam tikrą galvos skausmą. Anot jo, kol kas didžiausia problema – vieningos išmaniųjų buities prietaisų valdymo platformos nebuvimas. Kone kiekvienas IoT rinkos dalyvis turi sukūręs po atskirą programėlę savo produktų valdymui. Tai reiškia, jog vartotojams tenka sunki užduotis nepasimesti tarp daugybės IoT aplikacijų, perprasti visų jų valdymo ypatybes ir kartais spręsti tokias nemalonias situacijas, kai, pavyzdžiui, norinti elementariai išsivirti kavos, jos virimo aparatas reikalauja atnaujinti programinę įrangą

Visgi tam tikri šios problemos sprendimai sparčiai kuriami jau dabar. Pasak Kenneth Fredriksen, „Huawei“ vystoma daiktų interneto platforma, kuri yra integruota naujojoje kompanijos „HarmonyOS“ operacinėje sistemoje, leis visus išmaniuosius namų prietaisus patogiai ir paprastai valdyti vienoje aplikacijoje be jokių kitų specialių programėlių. Kitaip tariant, nuo išmaniosios orkaitės įjungimo iki išmanaus apšvietimo atspalvio pakeitimo kambaryje vartotoją skirs vos keletas paspaudimų, o programinė šių įrenginių dalis galės būti atnaujinama automatiškai. „Be to, visų IoT prietaisų prijungimas prie šios platformos užtikrins, kad visa jų surenkama jautri vartotojo informacija būtų tvarkoma vienodai atsakingai – pagal aukščiausius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, taikant duomenų izoliaciją, dvigubą šifravimą ir kitas pažangias priemones.“ – atskleidžia Kenneth Fredriksen.

Nepaisant tam tikrų dabartinių kliūčių, kylančių naudojantis DI paremtais IoT gaminiais, ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse jų pritaikymo perspektyvas buityje vertina teigiamai: „Esu įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto galimybes išnaudojančių prietaisų teikiama nauda nusvers laikinus jų naudojimo nepatogumus. Beveik nėra abejonių, jog netolimoje ateityje bus sukurti bendri šių įrenginių valdymo ir jų renkamų duomenų tvarkymo standartai. Tam tereikia, jog dėl jų susitartų visi pramonės atstovai bei reguliuojančios institucijos, kas turėtų neišvengiamai įvykti augant IoT produkcijos populiarumui.