Du būdai apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo

Edgaras Mickus, „Swedbank“ Finansinio turto valdymo srities vadovas.

Šių metų sausį infliacija perkopė 12 proc. ir taip dar labiau sustiprino jausmą, kad už savo santaupas šiandien galime nusipirkti mažiau negu prieš metus. Yra du būdai, kaip savo pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo – tai investavimas į nekilnojamąjį turtą ir investavimas į vertybinius popierius. Pirmasis būdas suprantamas daugeliui, nors prieinamas ne kiekvienam. Tuo metu antruoju būdu šiandien gali pasinaudoti bet kas, tačiau tai daro dar toli gražu ne visi.

Už sąskaitoje laikomas santaupas praėjusių metų pradžioje buvo galima nusipirkti 10-20 proc. daugiau prekių ar paslaugų, priklausomai nuo jų tipo. Daugelis veiksnių rodo, kad per artimiausius metus kainos ir toliau augs, o pinigai sąskaitose gal ir ne taip sparčiai, tačiau vis tiek praras savo vertę.

Ilguoju laikotarpiu yra pasiteisinę bent du investavimo būdai, padedantys išsaugoti pinigų vertę. Tad šie patarimai bus naudingiausi tiems, kurie svarsto apie savo ateitį ir yra nusiteikę investuoti ilgesniam laikotarpiui, o ne ieškant trumpalaikės naudos.

Infliaciją atsveria finansų rinkų augimas

Vertinant istoriškai, akcijų rinkos būtent augančios infliacijos laikotarpiu demonstruoja teigiamą grąžą. Augant kainoms, paprastai ir įmonės skelbia apie didėjančius finansinius rodiklius. Tai pritraukia didesnį investuotojų dėmesį. Be to, tie verslai ir gyventojai, kurie yra sukaupę didesnį kapitalą, nenori jo prarasti dėl infliacijos keliamo pinigų nuvertėjimo, todėl siekia apsaugoti savo lėšas investuodami į finansų rinkas ir taip papildomai prisideda prie didesnių akcijų kainų.

Vyraujant aukštesnei infliacijai, didžiausią istorinę grąžą paprastai demonstruoja finansų, žaliavų gavybos, statybų ir automobilių sektoriai. Komunalinių paslaugų, telekomunikacijų, sveikatos priežiūros ir ne pirmo būtinumo prekių sektoriai paprastai į kainų augimą reaguoja neigiamai.

Dėl to, nusprendus investuoti, pagrindinis patarimas yra neprisirišti prie vieno konkretaus sektoriaus, o investuoti į platesnį įmonių spektrą aprėpiantį investicinį fondą. Šiandien yra galimybė įsigyti tokių fondų, kurie automatizuotu būdu investuoja į šimtus ar tūkstančius skirtingų įmonių. Tad vienu mygtuko spustelėjimu galite savo investicijų sąskaitoje turėti daugelio bendrovių akcijų tam tikro fondo pavidalu, o pradėti investuoti į jį – vos nuo kelių eurų.

Be to, vienu kartu nereikėtų investuoti visos sukauptos sumos − geriau investuoti periodiškai mažesnėmis sumomis, tą daryti reguliariai ir ilgą laiką. Patirtis rodo, kad geriausių rezultatų padeda pasiekti ilgalaikė periodinio investavimo strategija.

NT brangimas atitinka ilgalaikę infliaciją

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos yra tiesioginis infliacijos atspindys. Dėl to investicijos į NT jau daugelį metų naudojamos, kaip pinigų apsauga nuo infliacijos. Kaip rodo statistika, likvidžių NT objektų brangimas ilgainiui atitinka arba šiek tiek pranoksta vidutinę ilgalaikę infliaciją.

Žinoma, papildomo būsto nuomai ar kito NT objekto įsigijimas prieinamas ne visiems, nes tam reikia būti sukaupus didesnį kapitalą. Kita vertus, turint tam tikro dydžio pradinį įnašą bei galimybę pasiskolinti būsto įsigijimui, sprendimą verta apsvarstyti.

Didelės infliacijos aplinkoje sukaupusieji pradinį įnašą patiria dvigubą smūgį – dėl brangstančio būsto reikalavimas įnašui didėja, todėl sutaupyti reikia vis daugiau pinigų. Antra, jei pajamos nekyla taip sparčiai kaip būsto kaina, reikiamo dydžio įnašą sukaupti tampa sudėtingiau.

Besinuomojantys būstą susiduria su dar didesniais iššūkiais – infliacijos metu nuomotojai didina nuomos kainą, o laukiant palankesnio meto NT įsigijimui padidėja ir būsto kaina rinkoje. Tokiomis aplinkybėmis įsigyti likvidų NT gali būti teisingas sprendimas, kuris apsisaugotų sukauptą pradinį įnašą nuo infliacijos.

Kiek NT įsigijimas apsaugo nuo infliacijos

Dažnai tarp gyventojų sklando klaidingų įsitikinimų apie paskolų palūkanas, pavyzdžiui, kad pasiskolinus didelę sumą būstui įsigyti per visą paskolos laikotarpį teks sumokėti antrą būsto kainą. Tai ne visai tiesa, nes tai, kiek galiausiai sumokėsite už būstą, priklauso nuo palūkanų normos.

Tarkime, jums suteikiama 100 tūkst. eurų paskola su 2,1 proc. metine palūkanų norma 20 metų laikotarpiui. Tokiu atveju mėnesinė įmoka turėtų sudaryti apie 511 eurų, iš kurių 336 eurai bus skirti paskolai padengti, o 175 eurai palūkanoms sumokėti.

Žinoma, palūkanų norma gali padidėti. Tarkime, palūkanų normai pakilus iki 5 proc., bendra mėnesinė įmoka padidėtų iki 660 eurų, iš kurių palūkanoms tektų skirti 417 eurų, o paskolos grąžinimui – 243 eurus. Tokia situacija iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti patraukli, bet reikia atsiminti, kad mažėjant paskolos sumai, mažės ir palūkanoms dengti skiriama suma.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad kol infliacijos rodiklis viršija palūkanų normą, tol teoriškai paskola jums nieko nekainuoja, nes grąžinate labiau nuvertėjusius pinigus. Be to, reikia nepamiršti ir nuomos kainos, kurią būtina mokėti neturint nuosavo būsto. Kita vertus, bet koks jau įsigyto NT brangimas tik padidina jūsų valdomo turto vertę.

Požiūrį formuojame patys

Būtina prisiminti, kad bet koks investavimas yra susijęs ir su galimomis rizikomis. Ir akcijų, ir nekilnojamojo turto kainos gali kristi − tą puikiai daugeliui parodė 2008 m. pasaulio finansų krizė.

Vis dėlto ekonominio pobūdžio sunkumai dažniausiai trunka laikinai ir per tam tikrą laikotarpį finansų rinkų bei NT kainų vertė grįžta bei pranoksta anksčiau buvusį lygį.

Tad savo požiūrį į santaupų vertės išsaugojimą ir investavimą reikia formuoti žinant, kad investavimas yra ilgalaikis procesas, kuris gali būti dosniausias patiems kantriausiems ir nuosekliausiems.