Dviratininkai ir paspirtukininkai keliuose: taisykles mokėti reikia visiems

Automobiliai bei dviratininkai šalies keliuose kol kas išsitenka sunkiai, rodo eismo įvykių ir sužeistųjų statistika. Automobilių vairuotojams dažniausiai atrodo, kad jokių kitų transporto priemonių keliuose būti neturėtų, tuo tarpu dviratininkai teigia pasigendantys vairuotojų tolerancijos ir kultūros. 

Šių nesutarimų statistika kol kas negailestinga: pernai šalies keliuose buvo sužeisti 336 dviratininkai, 11 dviratininkų žuvo. Keliuose vis dažniau pamatyti galima ir elektrinių paspirtukų vairuotojų, jų sužalojimų statistika taip pat bauginanti: 173 sužeisti ir 2 žuvę.

Praėjusiais metais 73 proc. nukentėjusių dviratininkų ir paspirtukininkų žuvo ar patyrė sužalojimus susidūrę su lengvaisiais automobiliais.

„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 71 proc. vairuotojų nuomone būtent paspirtukų vairuotojų kultūra keliuose yra pati prasčiausia. 18 proc. apklaustųjų nekultūringiausiais įvardijo dviratininkus.

Tuo tarpu manančių, kad nekultūringiausiai elgiasi automobilių vairuotojai, buvo 32 proc.

Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius, sako, kad problemą visų pirma spręsti reiktų pradedant nuo visų transporto priemonių vairuotojų švietimo.

„Pradėti reiktų nuo to, kad norint važiuoti pagal taisykles, mažų mažiausiai jas reikia žinoti. Dabar turime situaciją, kai į eismą patenka labai daug žmonių, kurie neturi jokio supratimo apie kelių eismo taisykles. Įsivaizdavimą apie tai, kaip reiktų elgtis kelyje, jie gauna iš pokalbių su draugais, artimaisiais, paskaito internete“, – sako A. Pakėnas.

Žinios ir kultūra neatsiejami dalykai

Anot jo, visi eismo dalyviai, nepriklausomai nuo to, kokią transporto priemonę jie vairuoja, privalo vadovautis kelių eismo taisyklėmis.

„Ar tai paspirtukininkas, ar automobilio vairuotojas, įstatymai visiem galioja tie patys. Taisyklės turėtų veikti išvien su kultūra ir sąmoningumu. Vis dėlto vien kultūros nepakanka, kai reikia tiesiog konkrečiai žinoti, kas ką kokioje nors situacijoje turi praleisti. Nereikia tikėtis, kad vien kultūra išspręs šią problemą, reikia ir žinių. Ne visi ir tas pačias taisykles skaitydami jas supranta vienodai. Mokydamas vairuotojus pastebiu, kad dažnai trūksta ir elementaraus teksto suvokimo“, – teigia A. Pakėnas.

Vienas problemos sprendimo būdų, pasak jo, – privalomas kelių eismo taisyklių žinių atnaujinimas visų transporto priemonių vairuotojams.

„Anksčiau dviračiai ar paspirtukai dažniausiai būdavo skirti pramogai, o šiandien tai jau kasdienės transporto priemonės, kuriomis į darbą žmonės važiuoja didžiąją metų dalį net nepaisydami oro sąlygų. Situacija keliuose iš esmės yra pasikeitusi, tačiau taisyklių mokėjimas vis dar privalomas tik automobilių vairuotojams. Žinių ir kultūros lygio kėlimas tampa vis aktualesnis“, – sako A. Pakėnas.

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad sužeistųjų skaičiaus keliuose mažinimas turėtų būti visos visuomenės interesas.

„Dviračių ir paspirtukų vasarą mūsų keliuose padaugėja kelis kartus. Viena vertus, šių transporto priemonių naudojimas yra skatintinas, jos nėra taršios, didina fizinį aktyvumą, mažina transporto kamščius, kita vertus, ne visi jų naudotojai keliuose elgiasi pakankamai atsakingai, o ir automobilių vairuotojai tolerancijos stokoja“, – kalba R. Viršilas.

Dar blogiau, pasak jo, kai dviratininkai ir paspirtukininkai važiuoja neblaivūs.

„Deja, neretai jų vairuotojams vis dar atrodo, kad jiems negalioja kelių eismo taisyklės ir iš baro vakare dviračiu parvažiuoti namo galima. Išgėrus vairuoti šias transporto priemones ne ką mažiau, o gal net labiau pavojinga nei automobilius. Siekiame šviesti visuomenę, paskatinti susimąstyti apie saugų eismą, reguliariai atnaujinti žinias“, – teigia bendrovės vadovas.

A. Pakėnas vairuotojus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad vasarą keliuose dažniau būname išsiblaškę, greta gatvių žaidžia neatsargūs vaikai, todėl būtina vairuoti atidžiau, sumažinti greitį.

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.