Egzaminas ar žaismingas protų mūšis?

Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyrius ir Kauno švietimo inovacijų centras į žinių konkursą pažiūrėjo kūrybiškai ir jau antrus metus 9–10 klasių mokinius pakvietė į neįprastą konkursą „Kelionė laiku. Praeitis priklauso ateičiai“. Valdovų rūmuose lapkričio 13 d. vykęs renginys buvo skirtas žinioms apie laikotarpį, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo bendroje valstybėje su Lenkijos Karalyste, pasitikrinti.

Viena iš renginio organizatorių, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Edukacijos skyriaus vedėja Lirija Steponavičienė sako, kad pernai vykęs pirmasis konkursas buvo skirtas Vilniaus 700 metų gimtadieniui, o šiemet klausimus ir užduotis su kolegomis ir pedagogais formavo apimdami laikotarpį nuo 1569 m. Liublino unijos iki Abiejų Tautų Respublikos sužlugdymo 1795 metais. Be to, renginiu buvo siekiama atskleisti ir Lietuvos didikų, tokių kaip Radvilos, Sapiegos, Pacai ir Oginskiai, kultūrinius, politinius bei diplomatinius ryšius regione ir visoje Europoje.

Į konkursą iš Alytaus rajono, Klaipėdos, Prienų, Šiaulių, Vilniaus miestų bei Radviliškio ir Vilniaus rajonų atvyko keturiolika komandų. Kiekvienoje komandoje dalyvavo po penkis jaunuolius. Pirmiausia mokiniai turėjo kūrybiškai prisistatyti. „Norėjosi, kad konkurso atmosfera nekeltų streso, mokiniai žinių patikrinimą priimtų kaip protų mūšį, kai su draugais smagiai leidžia laisvalaikį, – sako L. Steponavičienė. – Jie atsakinėjo į klausimus, matomus įdiegtose programėlėse telefonuose, turėjo įspėti istorijos mįsles šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamoje tarptautinėje parodoje „Pacai. Istorijos sodo lelijos“. Kartu tai buvo galimybė su užduoties lapu pasivaikščioti po parodą, tarsi nukeliauti į Pacų epochą, surasti atsakymą ir grįžti čia, į šiandieną.“

Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė teigia: „Toks žaismingas žinių patikrinimas mokiniams suteikia unikalią galimybę gilinti savo žinias taikant tarpdalykinį mąstymą. Dalyviai rungiasi ne tik istorijos, bet ir literatūros, dailės, geografijos bei muzikos srityse, o užduotys skatina sujungti šias žinias į vieną visumą.“

Konkurse dalyvaujantys mokiniai skatinami plėsti akiratį, giliau pažinti savo valstybės istoriją ir tęsti kelionę laiku: susipažinti su Lietuvos valdovų dinastiniais, politiniais bei kultūriniais pėdsakais, įspaustais gimtinėje ir kaimyninių šalių istorijoje.

Pirmąją vietą ir pagrindinį šio konkurso prizą – kelionę į Varšuvos karališkąją pilį – laimėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos komanda. Šį vertingą prizą dovanoja konkurso organizatoriai – Kauno švietimo inovacijų centras ir Valdovų rūmų muziejus, o remia konkurso partnerė Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.

Edukacija Lietuvos jūrų muziejuje atiteko antrosios vietos laimėtojai – Vilniaus Pilaitės gimnazijos komandai. Pajūryje esantis muziejus mielai sutiko nemokamai priimti prizininkus ir jau antrus metus yra vienas iš konkurso partnerių.

Saldi ekskursija-edukacija Šiaulių „Rūtos“ saldainių fabrike atiteko trečiąją vietą laimėjusiai Kauno „Santaros“ gimnazijos komandai. „Rūtos“ saldainių fabrikas, ilgametis Valdovų rūmų muziejaus rėmėjas, mielai sutiko prisidėti ieškant, kuo nudžiuginti talentingus mokinius.

Pasak vienos iš konkurso organizatorių L. Steponavičienės, paguodos prizai įteikti visiems mokiniams: jie pakviesti nemokamai apsilankyti Valdovų rūmų muziejuje dar kartą, pasivaikščiojo po muziejaus nuolatines ekspozicijas ir ką tik atidarytas dvi tarptautines parodas, mokiniams įteiktos saldžios saldainių fabriko „Rūta“ dovanos. „Šis konkursas – smagi dienos išvyka, paaugliai susitinka su bendraamžiais iš kitų miestų, bendrauja, žinių patikrinimas vyksta tarsi žaidžiant. Be to, antrus metus konkursas turi savo vedėją – aktorių Roką Petrauską. Jis bendrauja su mokiniais, kol komisija vertina rezultatus. Vaikams įdomiau, kai scenoje – ne mokytojas, o televizijoje matytas aktorius“, – tvirtina L. Steponavičienė.

Įdomu, kad patį sunkiausią klausimą, į kurį, kaip galvojo specialistai, gal išvis nebus atsakyta, mokiniai įveikė. Koks tas klausimas? Kodėl XVII a. antroje pusėje – XVIII a. pradžioje Abiejų Tautų Respubliką valdę valdovai Jonas Sobieskis, Mykolas Kaributas Višnioveckis ir Stanislovas Leščinskis yra vadinami „Piastais“, bet žodis rašomas kabutėse? L. Steponavičienė džiaugiasi, kad buvo mokinių, žinojusių atsakymą į šį klausimą: „Piastai – pirmoji Lenkijos Karalystės valdovų dinastija, valdžiusi Lenkijos Karalystę X–XIV a. Tuo metu Višnioveckis, Sobieskis ir Leščinskis – taip pat iš Lenkijos kilę valdovai, „savi, vietiniai“, ne iš užsienio pakviesti, todėl istorijoje vadinami „Piastais“. Bet jie nebuvo senosios Piastų dinastijos palikuonys, todėl jų kilmę nurodantis žodis rašomas kabutėse.“

Valdovų rūmų muziejus sveikina laimėtojus ir visus protmūšio dalyvius!

Valdovų rūmų muziejaus informacija