EK skelbia 2020 m. pavasario ekonominę prognozę

Koronaviruso pandemija – didelis sukrėtimas pasaulio ir ES ekonomikai, turintis labai rimtų socialinių ir ekonominių pasekmių. Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais ES ekonomika patirs istorinio masto nuosmukį.

2020 m. pavasario ekonominėje prognozėje numatyta, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai – 7¾ proc., o 2021 m. augs 6¼ proc. Prognozuojama, kad ES ekonomika 2020 m. susitrauks 7½ proc., o 2021 m. augs apie 6 proc. Palyginti su 2019 m. rudens ekonomine prognoze, ES ir euro zonos augimo projekcijos sumažintos maždaug devyniais procentiniais punktais.

ES ekonomikos patirtas sukrėtimas yra simetriškas, nes pandemija užklupo visas valstybes nares, tačiau numatoma, kad tiek produkcijos sumažėjimas 2020 m. (nuo −4¼ proc. Lenkijoje iki −9¾ proc. Graikijoje), tiek atsigavimo intensyvumas 2021 m. labai skirsis. Kiekvienos valstybės narės ekonomikos atsigavimas priklausys ne tik nuo pandemijos raidos toje šalyje, bet ir nuo jos ekonomikos struktūros bei gebėjimo reaguoti ir vykdyti stabilizavimo politiką. Dėl ES valstybių ekonomikos tarpusavio priklausomybės atsigavimo dinamika kiekvienoje valstybėje narėje taip pat turės įtakos kitų valstybių narių atsigavimui.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šiame etape galime tik preliminariai įsivaizduoti koronaviruso sukelto mūsų ekonomikos sukrėtimo mastą ir sunkumą. Nors tiesioginės pasekmės pasaulio ekonomikai bus kur kas didesnės nei nulemtos finansų krizės, poveikio mastas priklausys nuo pandemijos raidos, mūsų gebėjimo saugiai atnaujinti ekonominę veiklą ir po to atsigauti. Tai simetrinis sukrėtimas: poveikį jaučia visos ES šalys, taigi manoma, kad visos jos šiemet patirs ekonomikos nuosmukį. ES ir valstybės narės jau susitarė dėl ypatingų priemonių poveikiui sumažinti. Mūsų bendras atsigavimas priklausys nuo nuolatinio tvirto ir suderinto atsako ES ir nacionaliniu lygmenimis. Kartu mes stipresni“.

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Šiandien Europa patiria tokį ekonominį sukrėtimą, kokio nebuvo nuo Didžiosios depresijos laikų. Ekonomikos nuosmukio mastas ir atsigavimo stiprumas bus nevienodi ir priklausys nuo to, kaip greitai bus galima atšaukti karantiną, nuo tokių paslaugų kaip turizmas svarbos kiekvienai ekonomikai ir nuo kiekvienos šalies finansinių išteklių. Tokie skirtumai kelia grėsmę bendrajai rinkai ir euro zonai, tačiau juos galima išlyginti ryžtingais ir bendrais Europos veiksmais. Turime atremti šį iššūkį.“

Tikimasi, kad šiais metais dėl sumažėjusios paklausos ir staigaus naftos kainų kritimo, kurie kartu turėtų daugiau nei kompensuoti pavienius kainų kilimo atvejus, kuriuos lėmė dėl pandemijos atsiradę tiekimo sutrikimai, labai sumažės vartotojų kainos.

Šiuo metu prognozuojama, kad infliacija euro zonoje, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2020 m. bus 0,2 proc., o 2021 m. – 1,1 proc. Prognozuojama, kad infliacija ES 2020 m. bus 0,6 proc. o 2021 m. – 1,3 proc.

2020 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai

Prognozuojama, kad 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos ir jos padarinių Lietuvos realusis BVP sumažės beveik 8 %, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai. 2021 m. numatomas stiprus 7,4 % atsigavimas.

2020 m. numatomas nedarbo lygio padidėjimas maždaug 3 procentiniais punktais iki šiek tiek  žemiau nei 10 %. 2021 m. nedarbo lygis sumažės iki 7,9 %.

Dėl sumažėjusios paklausos ir mažesnių energijos kainų infliacija, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje 2020 m. sumažės iki 0,8 %. 2021 m. ekonomika atsigaus, todėl prognozuojama, kad SVKI infliacija padidės iki 1,5 %.

2020 m. dėl ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo ir automatinių stabilizatorių poveikio prognozuojamas beveik 7 % BVP valdžios sektoriaus deficitas. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti iki 2,7 % BVP. Reikšmingai didesni finansavimo poreikiai 2020 m. padidins skolos ir BVP santykį iki 48,5 % BVP, palyginti su 36,3% BVP 2019 m.

Europos Komisijos pavasario prognozės Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms grindžiamos iki balandžio 23 d. paskelbtais duomenimis bei įvairiomis pandemijos dinamikos prielaidomis, ypač apie vyriausybių politikos priemonių veiksmingumą, todėl galimi dideli nukrypimai. Tikslus ekonomikos susitraukimo dydis ir atsigavimo greitis, be kitų veiksnių, priklausys nuo karantino laikotarpių trukmės ir išėjimo iš krizės strategijų Lietuvoje ir užsienyje.