EP įspėja: Rusija „sumokės didelę kainą“ už agresiją

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) griežtai pasmerkė Rusijos galios demonstravimą Ukrainos atžvilgiu ir išpuolius Čekijoje, taip pat pareikalavo nedelsiant paleisti A. Navalną.

EP ragina nusiųsti aiškų ES signalą, kad Rusija sumokės didelę kainą, jei savo pajėgų telkimą prie Ukrainos pavers invazija. Toks įvykių scenarijus turėtų nulemti Rusijos dujų ir naftos importo į ES blokavimą, Rusijos narystės tarptautinėje SWIFT mokėjimų sistemoje anuliavimą, taip pat visų su Rusijos valdžia susijusių oligarchų turto užšaldymą ir jiems išduotų ES vizų panaikinimą, įsitikinę EP nariai. Kartu raginama stiprinti ES saugumo dialogą su Ukraina, įskaitant karinę paramą ir aprūpinimą gynybiniais ginklais.

Europarlamentarai „reikalauja, kad ES sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, todėl primygtinai ragina ES institucijas ir visas valstybes nares nebetęsti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos, taip pat reikalauti nutraukti prieštaringai vertinamų branduolinių elektrinių, kurias stato bendrovė „Rosatom“, statybas“EP apgailestauja dėl dabartinės ES ir Rusijos santykių padėties, kurią sukėlė Rusijos agresija ir nuolatinis Ukrainos destabilizavimas, taip pat priešiškas elgesys ir tiesioginiai išpuoliai prieš ES valstybes, pasireiškę kišimusi į rinkimus, dezinformacija, giliosiomis klastotėmis, kenkėjiškais kibernetiniais išpuoliais, sabotažu ir cheminio ginklo naudojimu. Europarlamentarai „griežtai smerkia priešišką Rusijos elgesį Europoje ir ragina jos vyriausybę nutraukti šią veiklą, kuri pažeidžia tarptautinius principus ir normas bei kelia grėsmę Europos stabilumui.

Rezoliucijoje taip pat smerkiamas 2014 m. Rusijos specialiųjų tarnybų surengtas ginklų sandėlio susprogdinimas Čekijoje, nusinešęs dvi gyvybes. Europarlamentarai solidariai reiškia paramą Čekijai ir jos žmonėms. Jie ragina Rusiją nutraukti vykdomus išpuolius, nubausti atsakingus asmenis ir išmokėti kompensacijas artimųjų netekusioms šeimoms. EP taip pat smerkia piktybišką Rusijos propagandos ir dezinformacijos skleidimą, Rusijos „trolių fermų“ darbą ir kibernetinius išpuolius.

Savo ruožtu EP dar kartą ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti neteisėtai įkalintą opozicijos lyderį Aleksejų Navalną. Rusijos valdžia ir prezidentas V. Putinas yra atsakingi už A. Navalno sveikatos būklę, pažymi europarlamentarai. Jie dar kartą ragina Rusiją ištirti pasikėsinimą į šį politiką.

Kadangi „ES valstybių narių vienybė yra geriausia politika, atgrasanti Rusiją nuo destabilizuojančių ir ardomųjų veiksmų Europoje“, ES šalys raginamos laikytis vieningos pozicijos ir derinti veiksmus Rusijos atžvilgiu, įskaitant tvirtą atsaką Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmams ES teritorijoje.

Rezoliucija priimta 569 EP nariams balsavus už, 67 prieš ir 46 susilaikius.

Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės

Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) kalbėjo: „Agresyvus, o kartais tiesiog teroristinis Kremliaus elgesys tiek išorėje, tiek viduje yra reali grėsmė ES ir viso Europos žemyno saugumui. Tokia Kremliaus politika taip pat yra nukreipta ir prieš Rusijos ateitį. Paprasti Rusijos žmonės patiria didžiausią žalą, kai Kremliaus politika iš jų pavagia normalios, demokratinės šalies ateitį. Priversti atsitraukti, sulaikyti, o tuo pat metu bendradarbiauti su demokratinėmis Rusijos jėgomis – tai turėtų būti mūsų veiksmų formulė.“ Europarlamentaras ragino pasirūpinti Rytų partnerystės kaimynų, ypač Ukrainos, saugumu: pasiūlyti jiems saugumo partnerystę ir aiškesnį integracijos į ES kelią, taip pat kartu su JAV sukurti bendrą demokratijos gynimo priemonių rinkinį nustatant aiškias sankcijas. „Demokratija įmanoma Rusijoje, kaip ir Ukrainoje ar Baltarusijoje. Rusija nusipelno geresnės ateities, ir mes galime padėti Rusijos žmonėms ją gauti“, – teigė A. Kubilius.

Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) pažymėjo: „Su apgailestavimu reikia konstatuoti, kad atsakas į Rusijos teroro išpuolį Čekijoje liko tik ES valstybių narių atsakomybė. ES, kaip institucija, nesiėmė jokių realių veiksmų. Be to, dvi ES valstybės narės, kurių įmonės yra „Nord Stream 2“ akcininkės, pasisako už dvišalį bendradarbiavimą su Rusija. Visa tai vyksta tuo pačiu metu, kai Rusija įveda vadinamųjų nedraugiškų valstybių koncepciją. Žlugus ES solidarumui su Čekija, neturėtume toliau savęs apgaudinėti dėl didėjančios ES įtakos užsienio reikalams ir jos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmens. Kalbant apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, ES turi sutelkti dėmesį į Ukrainos ekonominio ir gynybinio potencialo stiprinimą, plėtodama ES ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje ir didindama Ukrainos pasitikėjimą, grįstą aktyvia pilietine visuomene ir demokratiniais principais.“

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) sakė: „Patiriame nedidelio intensyvumo karą, kurį Rusija vykdo prieš demokratines šalis. Kremlius mano, kad toks karas ir chaosas silpnina demokratijas. V. Putinas nori, kad mes bijotume. 2008 m. kai kurios NATO narės išsigando ir atsisakė siūlyti Gruzijai bei Ukrainai narystės veiksmų planą. Tai buvo klaida. V. Putinas tai suprato kaip silpnumo ženklą ir užpuolė Gruziją bei Ukrainą. Kai demokratinės šalys bijo, diktatoriai žengia į priekį. Dabar V. Putinas nebijo veikti net ES ir NATO valstybių narių teritorijose. […] Pirmasis žingsnis prieš agresyvų V. Putino Kremlių – nebijoti. Kai kurios ES sostinės bijo, kad imdamosi veiksmų išprovokuos V. Putiną, tačiau yra atvirkščiai. Saugumo vakuumas prie rytinės ES sienos ir mūsų baimė išprovokuoja V. Putiną. A. Navalnas, drąsūs ukrainiečiai ir baltarusiai mums yra pavyzdys. Nebijokime priimti drąsių sulaikymo sprendimų, kurių reikia norint sustabdyti karą kurstantį V. Putino režimą.“