EP narė R. Juknevičienė: „Raginu Europos Komisiją pateikti veiksmingą strategiją, kaip kovoti su visomis hibridinėmis grėsmėmis“

Antradienį specialusis Europos Parlamento (EP) užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais komitetas didele balsų persvara pritarė latvių europarlamentarės Sandros Kalnietės parengto pranešimo, kuriame pabrėžiama būtinybė parengti suderintą Europos Sąjungos kovos su užsienio subjektų kišimusi strategiją. 18 mėnesių dirbęs komitetas taip pat pateikė rekomendacijas, kaip sustiprinti ir didinti ES atsparumą nuo užsienio šalių kišimosi. Išvadų projekte minimos ir Baltijos valstybės.

„Raginu Europos Komisiją pateikti veiksmingą strategiją, kaip kovoti su visomis hibridinėmis grėsmėmis, susijusiomis su neigiamu užsienio valstybių kišimusi ir apsaugoti demokratinius procesus, tokius kaip rinkimai, bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nuo autoritarinių režimų įtakos“, – teigia šiam komitetui priklausanti ir dokumentui nemažai pataisų teikusi EP narė Rasa Juknevičienė.

Pranešime pažymima, kad Europos Parlamentas yra „labai susirūpinęs dėl vis dažnesnio užsienio kišimosi ir vis sudėtingesnių mėginimų manipuliuoti informacija, nukreiptų prieš visus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinio veikimo aspektu“.

Dokumente konstatuojama, kad „Rusija, Kinija ir kiti autoritariniai režimai skyrė daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių 33 šalims, siekdami kištis į demokratinius procesus, ir ši tendencija akivaizdžiai spartėja, o pusė šių atvejų siejami su Rusijos veiksmais Europoje“.

Taip pat pabrėžiama, „kad užsienio finansavimas politinei veiklai vykdant slaptas operacijas yra rimtas ES ir jos valstybių narių demokratinio veikimo sąžiningumo pažeidimas, ypač rinkimų metu, ir todėl pažeidžia laisvų ir sąžiningų rinkimų principą, todėl Europos Sąjungoje neteisėta turėtų būti laikoma bet kokia užsienio valstybės finansuojama slapta veikla, kuria siekiama daryti įtaką Europos politikos procesui“.

Šiuo dokumentu Europos Komisija raginama „pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama pašalinti visas spragas, leidžiančias neskaidriai finansuoti politines partijas iš trečiųjų šalių šaltinių, ir pasiūlyti bendrus ES standartus, kurie būtų taikomi visų valstybių narių nacionaliniams rinkimų įstatymams; mano, kad valstybės narės turėtų siekti uždrausti politinėms partijoms gauti aukas iš ES ir Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančių valstybių, išskyrus iš rinkėjų, gyvenančių už ES ir EEE ribų“.

Taip pat pabrėžiama, kad „ES institucijoms ir valstybėms narėms reikia tvirtų ir patikimų sistemų užsienio valstybių ir nevalstybinių subjektų, siekiančių kištis į demokratinius procesus, incidentams nustatyti, analizuoti, sekti ir kartografuoti, kad būtų galima didinti informuotumą apie padėtį ir aiškiai suprasti, kokio pobūdžio elgesį ES ir jos valstybės narės turi atgrasyti ir į ką reaguoti“.