EP nariai: „Ginkluotos valstybės pajėgos turi būti absoliučiai lojalios demokratinei politinei santvarkai“

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės pokalbyje Briuselyje apžvelgė Lietuvos vidaus politikos aktualijas bei svarbiausius įvykius užsienio politikoje. R. Juknevičienė pasveikino A. Kubilių, kuris kitą savaitę vyks į Taliną atsiimti jam skirto apdovanojimo – Estijos užsienio reikalų ministerijos kryžiaus už paramą  Ukrainai.

Europarlamentarės teigimu, Lietuvoje daug įvykių – atakos prieš vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kur nebuvo jokio pagrindo, tik puolimas „ad hominem“; žiniasklaidos atskleisti postsovietiniai „pūliniai“, susiję su S. Skvernelio dešiniąja ranka A. Stončaičiu, ir Kauno mero V. Matijošaičio sukurta sklypų paėmimo schema. Beje, visi pastarieji išėję iš sovietinės vidaus reikalų sistemos.

Pasak A. Kubiliaus, Vyriausybė tvarkosi labai neblogai. Puikus to pavyzdys – vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės efektyvus tvarkymasis su pabėgėlių per Baltarusiją srautu.

„Opozicija arba neturi intelektinio pajėgumo, arba Vyriausybė yra taip gerai sudariusi biudžeto projektą kitiems metams, kad opozicija neturi net ką pasakyti. Tai yra pati rimčiausia tema Lietuvos vidaus gyvenime, atsiribojant nuo geopolitikos (Ukrainos, Rusijos ir t.t.), o vienintelė tema, kurią opozicija gvildena, tai mūsų kolegos Mykolo Majausko jaunatviški pareiškimai“, – sakė A. Kubilius.

Jo teigimu, grįžtant prie vidaus reikalų sistemos generolo (nereikėtų painioti su Lietuvos kariuomenės laipsniais) R. Pociaus atleidimo, reikia pastebėti, kad Viešojo saugumo tarnyba – ginkluota ir stipri, gerai paruošta jėga, reikalinga valstybei, ypač esant išprovokuotoms krizėms, maištams ir t.t.

„Ir man susidarė vaizdas, kad generolas galvojo, kad jis tikrai yra GENEROLAS didžiosiomis raidėmis ir jokie „civiliokai“ jam tiesiog turi netrukdyti. Tad iškyla klausimas, kiek tokios tarnybos, su tokiais generolais yra lojalios valstybės viešajai, demokratinei tvarkai. Nesakau, kad kažkas blogo yra įvykę, tačiau požymiai, tai kas pasimatė iš visos generolo Pociaus istorijos ir kas labiausiai nustebino, nes pasirodo, jog toks generolas gali pasakyti, kad aš savo pajėgų kažkur nesiųsiu, nors to reikia valstybės uždaviniams spręsti. Mano nuomone, čia yra dalykai, kurie verčia peržiūrėti bendrai sistemą. Neturi būti jokių abejonių, kad bet kokios ginkluotos valstybės pajėgos – ar tai būtų kariuomenė, ar tai būtų viešojo saugumo tarnyba – turi būti absoliučiai lojalios demokratinei politinei santvarkai. Ir nesvarbu ar patinka-nepatinka ministras, premjeras, prezidentas – šių tarnybų lojalumas turi būti absoliutus“, – sakė A. Kubilius.

„Demokratinė civilių kontrolė yra svarbiausias demokratinių valstybių principas įrašytas tokioms struktūroms“, – papildė R. Juknevičienė ir pridūrė, jog būtent dėl to NATO valstybėse kariškiai negali būti krašto apsaugos ministrais.

A.Kubilius, kuris yra subūręs parlamentarų tinklą „United for Ukraine“ (liet. – Susivieniję vardan Ukrainos, daugiau informacijos: www.united4ukraine.network), vienijantį jau daugiau nei 500 parlamentarų ir ekspertų, lankėsi labai svarbioje Europos sostinėje – Paryžiuje. Lietuvoje Prancūzijos politika dėl Ukrainos vertinama gana kritiškai, tad R. Juknevičienė pakvietė kolegą pasidalinti mintimis po vizito. A. Kubilius pasidžiaugė tokio suburto tinklo svarba ir padėkojo visiems prisijungusiems parlamentarams ir kartu dirbančiai komandai.

„Mes patys galbūt nesame labai dideli ir labai įtakingi žiūrint globalios politikos prasme, bet mūsų gebėjimai suburti bendraminčius, juo uždegti, jiems pasiūlyti, ką toliau reikia daryti, tai ir yra ta vertė, kurią mes galime duoti šiomis aplinkybėmis“, – sakė A. Kubilius.

Vienas šio susivienijimo darbų, kurį atlieka EP nariai, įvairių šalių parlamentarai ir ukrainiečiai, yra vadinamosios advokatavimo kelionės į didžiąsias sostines. Dabar buvo lankomasi Paryžiuje. „Pora labai intensyvių dienų. Pokalbiai po pokalbių, Prezidentūroje, Vyriausybėje, su atsakingais ministrais, Parlamente, su spaudos atstovais, ekspertais. Grįžau labiau optimistiškas dėl Prancūzijos. Nebeliko tiek daug baimių, kad Prancūzija išduos, Paryžius  išduos“, – sakė A. Kubilius.

Pasak jo, greta ginklų Ukrainai reikia ir daugybės kitų dalykų, o ypač artėjant žiemai.

„Vienas pavyzdžių – generatoriai tam, kad būtų pasiruošę pertrūkiams vieningos elektros sistemoje. Jų reikėtų 25 tūkst. ir galima paskaičiuoti, kad jei JAV duotų pusę, tai Prancūzija turėtų duoti 1500, o Lietuva proporcingai – 100. Subūrus tokį tinklą, svarbias idėjas ir veiksmus daug lengviau įgyvendinti“, – pasakojo A. Kubilius ir pabrėžė, kad idėja apie generatorius prancūzų neišgąsdino.

R.Juknevičienės iniciatyva ELP frakcijos posėdyje Briuselyje viešėjo iš rusų nelaisvės išlaisvinta ukrainiečių savanorė, paramedikė, Julija Pajevska-Taira, kuri nuo 2014 metų gelbėja žmones. Labai svarbu žmonėms EP matyti ne tik teorinius dalykus dokumentuose ir rezoliucijose, bet ir gyvus žmones, emocijas, liudijimus.

Europarlamentarė R. Juknevičienė taip pat apžvelgė kelionę Mozambike, kur vyko AKR-EU (Europos Sąjungos, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių) parlamentinės asamblėjos sesija.

Jos teigimu, ir čia buvo svarbus Ukrainos Rusijos klausimas. Jungtinėse Tautose (JT) dalis Afrikos valstybių balsuoja susilaikydamos arba už, tik kelios balsuoja prieš.

„Šis karas pasaulį suartino, padarė tokį mažą. Tokį mažą su tomis pačiomis problemomis, kurios palietė daugelį šalių. Tai Afriką palietė per galimą maisto krizę. Ukraina didelė grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų eksporto šalis, o užblokavus Odesos jūrų uostą ir dėl energetikos kyla ir kainos, kyla ir sumaištis“, – pasakojo R. Juknevičienė. Parlamentarė pasidalino įspūdžiais apie Afriką, jos šalių skirtumus, Mozambiko situaciją ir kiek dar daug jame sovietmečio (nes kadais buvo didelė pagalba ir įtaka iš Sovietų sąjungos), Kinijos įtakos, teroristinių grupių.

Pasak europarlamentarų, daugybė darbų vyksta ir yra planuojami. A. Kubilius anonsavo, kad kitą savaitę rengiama rezoliucija dėl Rusijos paskelbimo teroristine valstybe, taip pat vyko susitikimai su Azerbaidžano delegacija, buvo įkurta Uigūrų grupė, ir kt.  Lietuvos parlamentarams tenka imtis vis naujų darbų.