EP nariai: „Įstoję į Europos Sąjungą referendumu patvirtinome, kad laikysimės esminių vertybių“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė apžvelgė savaitės aktualijas iš Briuselio, išskirdami Vyriausybės ataskaitą bei savaitgalį įvykusį „Šeimų maršą“.

Europarlamentaras A. Kubilius, kalbėdamas apie metų ataskaitą pateikiančios Vyriausybės darbą, jį įvertino neblogai. Pasak parlamentaro, šiuo metu ,,svarbiausi yra esminiai dalykai, kurie pozityviai vyksta. Matosi, kad pandemiją pavyksta suvaldyti. Pirmiausia dėl  labai efektyvios vakcinacijos, skaičiai tikrai dideli.“

Žvelgiant į kaimyninę Rusiją, kuri turi net kelias savo gaminamas vakcinas, ten paskiepytų gyventojų skaičius vos 10 proc., mūsų šalyje apie 30 proc.

„Man atrodo baigiasi pandemijos aštri banga, pavasaris ateina, Vyriausybė tvarkosi, koalicija tvarkosi, nuotaikos žmonių pradeda gerėti, opozicija pyksta dėl to. Jei galėčiau patarti ir Agnei Širinskienei, ir Ramūnui Karbauskiui nebūti tokiais piktais ir su tokia neapykanta nuolat kalbėti. Tai niekur toli neveda“, – sakė A. Kubilius.

EP narė R. Juknevičienė, svarstydama apie gerėjančią COVID-19 pandemijos situaciją, išreiškė viltį, jog rudenį „skiepų ko gero pasaulyje bus pagaminta daugiau, nei bus norinčių skiepytis”.

„Ir revakcinacijoms užteks, ir pasaulio žmonėms, nes jeigu mes džiaugiamės, kad Lietuvoje apie 30 proc. paskiepyta, deja, tol kol nebus saugūs visi, tol nebūsime saugūs ir mes. Nereikia užsiliūliuoti ir galvoti, kad mes mažam ratelyje ar Lietuvoje, ar Europos Sąjungoje pasiskiepysime ir to užteks. Kol pasaulis nebus pasiskiepijęs, kol virusas siautės, dauginsis, mutuos, tose dalyse, kur gali siautėti, kur nebus apsaugos žmonėms, tai tol bus blogai“, – kalbėjo europarlamantarė.

Europos Parlamentų narių pokalbyje buvo aptartas ir savaitgalį Lietuvoje vykęs „Šeimų maršas“.

Pasak R. Juknevičienės, turbūt nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų prieš šeimą, tačiau ji klausė, nuo ko šeimą reikia ginti? Jos nuomone, su dabar pradedama diskusija jau vėluojama, nes „kai stojome į ES, kai pasirašėme Lisabonos sutartį, kai prisijungėme prie konvencijų, prie tam tikrų chartijų, kurios žmogaus teises gina, mes pasirašėme daug dalykų, ne tik tai, kad pinigus gausime iš ES, bet ir pasisakėme, patvirtinome referendumu, kad laikysimės esminių vertybių.“

Ji pacitavo pirmąjį Lisabonos sutarties punktą, kuris sako: „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.“

„Mes balsavome 2004 metais. Dažnai tai yra užmirštama ir kai sako, kad Prezidentas padarė apklausą ir paklausė žmonių, 80 proc. yra prieš partnerystę. Palaukite, yra 20 proc. žmonių, kurie jausis neoriai Lietuvoje, todėl, kad yra tam tikri jų norai. Ar mums svarbūs visi žmonės Lietuvoje? Europos Sąjunga tuo ir grindžiama, kaip ir demokratija grindžiama, tuo, kad dauguma neprimeta savo požiūrio grubiai, šiukščiai tiems, kurie nori kitokio gyvenimo,“ – sakė R. Juknevičienė.

„Ir su ES sutartimi, ir su Konstitucija Lietuvoje yra sutvarkyta ir sudėliota visiškai tinkamai ir viskas apsaugota. Ir mažumos, ir šeimos“, – paantrino A. Kubilius, jau daugybę metų kalbantis apie tai, kad reikia rūpintis šeimomis.

,,Šeimai rūpi labai svarbūs gyvenimo dalykai: ar turi būstą jauna šeima, ar gimus vaikui mama galės grįžti į darbą, neprarasti karjeros, vaikų švietimas, ar bus gera mokykla ir kt. <…> Yra šeimos, kurioms reikia, nenoriu vadinti materialinių, gyvenimo sąlygų, tuo reikia rūpintis, tą turi daryti valstybė, tą turi daryti Vyriausybė. Čia yra šeimos stiprumas ir jos galimybės išlikti bei pasirūpinti ir vaikais, ir seneliais. Čia yra viskas, dėl ko reikėtų diskutuoti ir kur reikėtų ieškoti sprendimų,“ – svarstė europarlamentaras.

Šiuo klausimu tvirtą poziciją yra pareiškusi ir Lietuvos katalikų bažnyčia. Kaip tikinti, aktyvi bažnytinės bendruomenės narė R. Juknevičienė iškėlė moralinį klausimą, nes politikai priiminėdami įstatymus turi atstovauti visus, o ne tik tuos, su kuriais sutampa religinės ar kitos pažiūros. Politikė pasakojo apie tai bendravusi su Lietuvoje rezidavusiu nuncijumi, kuris pritarė, kad politikai turi atsižvelgti ir į bažnyčios poziciją, ir į platesnį ratą žmonių, nei bažnytinė bendruomenė.

„Politikoje politikui turi rūpėti kiekvienas žmogus“, – sakė A. Kubilius.

Yra daugybė žmonių, kuriems šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, tad pasak R. Juknevičienės, kalbant apie juos reikėtų daugiau jautrumo, ne pykčio.

„Mylėk savo artimą, kaip pats save, ir tą artimą savo matyk visokį, koks jis yra šalia,“ – tokiu palinkėjimu šios savaitės pokalbį baigė parlamentarai.