EP nariai: „Per Ukrainos kančią, per Putino beprotystę Europa tampa tikra geopolitine institucija“ (video)

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė sveikindamiesi iš neeilinės plenarinės sesijos Briuselyje liūdnai priminė, kad ankstesnis įrašas buvo darytas dar prieš karą, o šis – jau iš kitokio pasaulio.

„Daugelis sakys, kad mums nėra tokia didelė naujiena. Prisipažinkime, kad net ir tie, kurie ištisus dešimtmečius kalbėjome Lietuvoje, perspėjome Vakarus, dar 2007 metais rašėme Putino sulaikymo strategijas, taip pat nesitikėjome tokio brutalumo. Naikinimo ir grasinimų iki tokio lygio. Tai iš tikrųjų yra karas, kuriame mes visi dabar dalyvaujame. Kas kaip galime“, – sakė R. Juknevičienė.

Sesija Briuselyje buvo išties neeilinė, nes nuotoliniu būdu joje kalbėjo Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, visi aukščiausi ES pareigūnai, abu čia kalbantys Lietuvos parlamentarai. Buvo beveik vienbalsiai priimta Europos Parlamento rezoliucija „Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą“.

„Prisipažinsiu, baisus jausmas, kai tu niekuo negali padėti. Aišku, jausmas toks šiandien, laukia daug sunkių dienų ir savaičių. Ir apskritai – gyvenimas bus kitoks, bet galutinis rezultatas man aiškus. Akivaizdu, kad Putinas negalės išsilaikyti ir kaip niekada tikiu, kad mano gyvenime jau jo nebebus ir Rusija bus kitokia. Bet iki to dar reikės labai toli nueiti. Svarbiausia – ukrainiečiai, svarbiausia – jų kova, kuri yra už mus visus, beje, ir už tą pačią Rusiją, už tuos pačius rusus,“ – sakė R. Juknevičienė.

Dar iki karo pradžios, kai Ukraina kreipėsi dėl šalies europinės perspektyvos, nemažai kas tam nepritarė. Atsisakyta priimti bendrą rezoliuciją ir pasirašytas tik sprendimas dėl bendrosios rinkos. Šiandien viskas pasikeitė. Rezoliucija su Ukrainos narystės ES perspektyva priimta „už“ balsuojant daugiau 637 parlamentarams iš 705. Taip bus pradėtas spręsti Ukrainos kandidatės statuso klausimas.

„Ar tai apgins Ukrainą šiandien? Aišku, kad ne, bet tai yra politinė žinia ateičiai“, – sakė R. Juknevičienė. Politikė pasidžiaugė Lietuvos ELP frakcijos delegacijos vadovo Andriaus Kubiliaus, EP Prezidentės Robertos Metsolos ir Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pirmininko Manfredo Vėberio indėliu į šią rezoliuciją ir lyderyste.

„Nelengva kalbėti, kai kas dieną matai tuos žiaurius vaizdus. Ligoninių, televizijos bokštų, gyvenamųjų namų bombardavimus. Trūksta žodžių, kad būtų galima įvardyti tą beprotystę, tą žvėriškumą ir nežmoniškumą, kurį Kremliaus režimas pradėjo įgyvendinti. Pasaulis radikaliai pasikeitė ir jis bus kitoks. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis pasakė, kad po šios krizės ES bus tikras geopolitinis darinys. Šią savaitę iš vienos pusės pamatėme žiaurumus Ukrainoje, Putino beprotystę, iš kitos – Ukrainos didvyriškumą. Trečia, ką pamatėme, kaip Vakarai, deja, tik karui prasidėjus pradėjo mobilizuotis. Tai irgi jau yra gerai. To pasekmė – Vakarų atsakas per šią savaitę yra labai reikšmingas. Tiek paremiant Ukrainą, tiek ir pritaikant sankcijas Putinui. Tokiu būdu per Ukrainos kančią, per Putino beprotystę Europa tampa geopolitiniu dalyviu, geopolitine institucija, išmoksta elgtis geopolitiškai“, – sakė A. Kubilius.

„Mes matome kontūrus to, kaip atrodys pasaulis po karo. Jis bus tikrai kitoks. Europa bus labiau geopolitiškai subrendusi, galinti realizuoti tikrai labai reikšmingus sprendimus. Pavyzdžiui, pirmą kartą ES už savo lėšas, dabar esančias fonde, perka ginkluotę Ukrainai. Tam skirta 500 mln. eurų ir tai yra kažkas neįtikėtino. Prieš porą savaičių būtume apie tai net nepagalvoję. Kitokia bus ir Ukraina, nes jos žmonių krauju ginama teisė tapti ES nare yra visus įtikinantis argumentas. Manau, jog kandidato statusas tikrai bus suteiktas“, – tęsė politikas

Tapimas ES nare yra ilgas procesas. Lietuvai nuo paraiškos pateikimo tai truko beveik dešimt metų, tačiau jau dabar pasigirsta kalbų, kad Ukrainai tą procedūrą reikėtų padaryti specialią ir pagreitintą. Taip jau yra nutikę su Rytų Vokietija, kuri susijungdama su Vakarų Vokietija Europos Sąjungos nare tapo per vienerius metus. Turint politinę valią – viskas įmanoma. Kandidato statusas ir ES narystės perspektyva Prezidentui V. Zelenskiui padėtų ir suteiktų tvirtesnes pozicijas derybose dėl taikos su Kremliaus atstovais.

„Kad Putinas pralaimės šį karą, yra visiškai aišku, tačiau klausimas, kiek tai pareikalaus aukų, – sakė A. Kubilius, pavadinęs šį karą vedančiu į Rusijos deputinizaciją. – Ta kitokia Rusija bus panašesnė į normalią europietišką valstybę ir deputinizacija atves iki žymiai stabilesnės taikos Europoje“.

A.Kubiliaus nuomone, tai, ką daro ES ir Vakarai su Rusijai įvestomis sankcijomis, gali per artimiausias dvi savaites atvesti Rusija iki gilios krizės. Tai turėtų įtikinti Putiną ar jo aplinką, jog šitą beprotybę reikia baigti.

„Sankcijos, kurios buvo pritaikytos Rusijos centriniam bankui yra pirmą kartą pritaikomos tokiu mastu Vakarų istorijoje, tokio dydžio ekonomikos centriniam bankui. Kaip sako daugelis ekspertų, tai yra branduolinė sankcija. SWIFT sankcijos iš dalies priimtos, iš dalies liko šleivos-kreivos – ne visi Rusijos bankai įtraukti, dabar kovojame visomis išgalėmis, nes pagrindinė priežastis, kodėl ne visiems bankams, – dujos ir nafta. ES šalys vis dar perka dujas bei naftą ir nori turėti bent kelis bankus, per kuriuos būtų galima atsiskaityti. Mano nuomone, tai yra moralinis nusikaltimas“, – griežtą poziciją išreiškė A. Kubilius, priminęs, jog kasdieną Putinui ES vis dar už tai sumoka po 160 mln. eurų, o tai yra beveik 100 tankų kaina.

„Visiems linkiu tvirtybės. Darykime visi tai, ką galime savo srityje. Padėkime Ukrainai tuo, kuo galime. Aš didžiuojuosi Lietuva, didžiuojuosi, kad Lietuvoje vyksta apsivalymas, didžiuojuosi, kad daugelis žmonių suprato, kas yra kas. Mes taip pat išeisime stipresni, bet tam reikia visokeriopos pagalbos – ir aukoti pinigus toms institucijoms, kurios padeda Ukrainai, tam reikia padėti ir mūsų Vyriausybės struktūroms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Džiaugiuosi, kad lietuviai tai daro. Padėti savo akcijomis, padėti informaciniame kare. Vyksta labai svarbus informacinis-dezinformacinis karas. Lietuviai įsijungia į Rusijos puslapius, kur savo įrašais skelbia tiesą. Daug įtemptų darbų laukia. Linkiu visiems gyventi taikoje, nors šis linkėjimas nėra teisingas. Taikos jau nebėra, nors nesvarbu, kad ne mus bombarduoja. Bet skauda ir mums“, – pokalbį baigė R. Juknevičienė.