EP nariai: „Ukrainos pakvietimas pradėti derybas – istorinė diena“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje iš Briuselio daugiausia dėmesio skyrė proveržiui Europos Sąjungos (ES) plėtroje – Ukrainos bei Moldovos pakvietimą pradėti derybas, Bosnijos ir Hercogovinos pakvietimą, kai bus pasiruošusi, ir kandidatės statuso suteikimą Sakartvelui.

„Šios savaitės trečiadienis buvo labai svarbi diena Europos Sąjungoje – Europos Komisija (EK), su labai ryškia Ursulos von der Leyen lyderyste, paskelbė valstybių, kurios nori tapti ES narėmis, įvertinimą. Žinoma, visi labiausiai laukė ir daugiausiai kalbėjo apie Ukrainą. Buvo paskelbta, kad Komisija rekomenduoja pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES. Plėtros kontekste buvo paminėta Bosnija ir Hercogovina. Nepamirškime ir Vakarų Balkanų, nes daugybė karų ir įtampų prasidėjo būtent šiame regione. Sarajevas yra miestas, kuriame istoriškai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Taigi tai ir Lietuvai labai svarbus regionas. Bosnija ir Hercogovina yra paminėta tarp tų šalių, kurios galėtų pradėti derybas dėl narystės, tačiau situacija ten sudėtinga – Bosnijos ir Hercogovinos serbai aiškiai šios narystės nelabai siekia, trukdo. Plėtros kontekste buvo paminėti ir mūsų geri bičiuliai, Lietuvoje mylima Gruzija arba Sakartvelas“, – sakė R. Juknevičienė ir pridūrė, jog būtent Sakartvelo naujienas jų žiniasklaidai tenka komentuoti dažniausiai.

„Grįžtant prie istorinės dienos ES ir Ukrainai, laukia sudėtingas laikotarpis. Aišku, mes taip pat prie to prisidėjome formuluodami žinutes Europos Parlamente, Europos Liaudies partijoje, rengdami rezoliucijas, bet, aišku, didžiausias nuopelnas – pačių ukrainiečių. Jei ne šis karas, jei ne tas kraujas, jei ne tai, kad ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti rusus prie Kyjivo karo pradžioje, tai, manau, kad pakvietimo nebūtų, kaip nebuvo ir iki tol“, – kalbėjo europarlamentarė kartu pasveikinusi kolegą A. Kubilių sulaukus gerų žinių dėl Ukrainos.

„Visi mes džiaugiamės. Turėjome didelį lūkestį nuo pat 2019 metų, pradėję kadenciją, turėjome daug nusivylimo. Iki karo pradžios labai aiškiai jausdavome pačių EK vadovų nusiteikimo skirtumą, kai klabėdavo apie Vakarų Balkanus ir apie Ukrainą bei Moldovą. Labai mažai kalbėta apie plėtrą dėl Ukrainos. Karas pakeitė labai daug. Gerai, kad Europos lyderiai sugebėjo keistis. Dėl to tikrai labai ryški Ursulos von der Leyen lyderystė. Ukraina čia suveikė kaip ledlaužis. Ir savo aukų, ir savo kovos, ir išsikovoto tarptautinio autoriteto dėka Ukraina pralaužė, jau gerą dešimtmetį, jei ne daugiau, besitęsusią Europos plėtros stagnaciją“, – sakė A. Kubilius ir pabrėžė, jog stagnacijos aukos buvo ir Vakarų Balkanai.

„Istorinė diena, tą visi kartojame, bet, mano manymu, mes to dar neįsisąmoniname, nes šio kelio, kuris dabar atsiveria Ukrainai – derybų ir tapimo ES nare, pabaigoje bus kitokia ne tik Ukraina, bet visiškai kitokia ir ES. Esu įsitikinęs, kad bus kitoks ir bendrai Europos kontinentas. Ukrainos tapimas ES nare stipriai  paveiks ir Rusiją, ir Baltarusiją“, – pabrėžė A. Kubilius, pridurdamas, kad tai yra didžiuliai virsmai bei laukia didžiuliai iššūkiai. O svarbiausias politikų tikslas pasiekti, kad derybos vyktų ne pagal Vakarų Balkanų, bet pagal Centrinės Europos ir mūsų derybų scenarijų, kurios truko trejus metus ir pakviestos šalys taptų narėmis iki 2030-ųjų.

„Vėl ir vėl kartoju Lietuvos politikams. Ir dabartinei mūsų Vyriausybei, ir kas bus Prezidentais, ir būsimoms vyriausybėms po kitų metų Seimo rinkimų, reikia įsisąmoninti, kad Lietuvos pirmininkavimas ES 2027 metais turės ypatingą strateginę svarbą, nes galima būtų tikėtis, kad tuo metu derybos ateis į finalinę stadiją. Ir čia yra didžiausias Lietuvos strateginis interesas“, – į ateitį žvelgė A. Kubilius.

Didžiosiose ES valstybėse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kt.) jaučiamas politikų ir už jų stovinčių rinkėjų skepsis dėl plėtros, nes, pasak R. Juknevičienės, šiuo klausimu „jie stokoja egzistencinio suvokimo“. Net ir ELP frakcijoje tai jaučiama, nors pritariančių Ukrainos integracijai yra nemažai, bet kalbančių ir bandančių lyderiauti be A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės nėra daug. Žinoma, šiai pozicijai pritaria ir ELP frakcijos Pirmininkas Manfredas Vėberis, ir Komisijos Pirmininkė U. fon der Leyen. A. Kubiliaus nuomone, „didelė sėkmė Europai, kad šituo metu, o aš tikėčiausi, kad ir ateinantiems penkeriems metams, kad šiame dešimtmetyje Europa turi tokią lyderę aš jau sulyginau ją su Margaret Tečer, ypač po jos kalbų dėl Ukrainos.

A.Kubilius pasakojo apie savo vizitą į JAV ir pasidžiaugė, kad šiuo metu yra kviečiamas kalbėti Ukrainos klausimais amerikiečių iniciatyva ir pabrėžė, kaip yra svarbu patiems rodyti lyderystę, generuoti idėjas, burti bendraminčius. Nepakanka būti tik pritariančiaisiais. Politikas pasakojo amerikiečių nuostabą, jog Europa vis dar sugeba rodyti lyderystę, kurios jau trūksta JAV.

Planuojama, jog A. Kubiliaus suburtas U4U – United for Ukraine (liet. Susivieniję vardan Ukrainos) pasaulinis politikų tinklas bus plėtojamas JAV valstijose.

Pokalbyje politikai pabrėžė, kad kitas dešimtmetis bus labai svarbus. Kad jis būtų sėkmingas, nepakanka vien tik idėjų, labai svarbu ir kas tas idėjas įgyvendins – dirbs ES institucijose. Po EP rinkimų bus formuojama nauja Europos Komisija, tad itin svarbu, kas bus komisarai (tarkim, šiuo metu politikai nėra labai patenkinti ES Plėtros komisaru, kurį delegavo Vengrija), kas bus Komisijos Pirmininkas.

Taip pat labai svarbu, kad šalys, taip pat ir Lietuva suprastų, kaip svarbu ES keistis. Ir kas gali nutikti tuo atveju, kai įvykus ES plėtrai išliktų tokia pati balsavimo sistema su veto teise, ,,tai gali atvesti į panašų likimą, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos. Su vetuojančiais politikais ir tokia ES gali būti visai neveiksminga“, – sakė R. Juknevičienė.

Parlamentarai priminė, kad šią savaitę priimta reikšminga jų iniciatyva parengta rezoliucija „Dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo“.

Partijos taip pat laukia svarbus įvykis. Lapkričio 11-12 d. TS-LKD bendruomenė ir iš anksto užsiregistravę, kitoms partijoms nepriklausantys asmenys dalyvaus demokratijos šventėje – reitinguos TS-LKD pretendentus į kandidatus EP rinkimams, kurie vyks 2024 metų birželio 9 d. Kviečiame aktyviai dalyvauti ir išreikšti nuomonę, kas turėtų Europos Parlamente dirbti ateinančiu penkerius metus, o tam, pasak politikų, reikia ne tik noro, bet ir patyrimo. Ir kaip mėgsta sakyti A. Kubilius „lengvas kelias – ne mūsų kelias“.

„Mes pasiryžę tęsti šiuos darbus, jei jūs pasitikėsite“, – ragindama ateiti reitinguoti, pokalbį baigė R. Juknevičienė.