Epinė problema ar istorinė galimybė?

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną.

Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių. Praėjus trims dienoms po rezultatų paskelbimo, klausimų yra daug daugiau nei atsakymų. Tiesą sakant, kol kas jokių atsakymų nėra nei iš valdančiosios daugumos, nei iš referendumą iniciavusių „separatistų“.

Kol kas joks britų politikas ar politinė partija nepasakė, kad pasinaudos referendumo suteiktu mandatu – pasitelks Lisabonos sutarties 50 straipsnyje numatytą galimybę kreiptis į Europos Tarybą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Vis dar yra teorinių demokratinių būdų išvengti Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES. Milijonai britų jaučiasi suklaidinti pasitraukimo iniciatorių ir reikalauja naujo referendumo. Taip pat gali įvykti ir išankstiniai rinkimai, kuriuos laimėtų partija ar partijos pažadėjusios likti ES – tai taip pat būtų demokratiniu keliu gautas mandatas viršesnis už ankstesnįjį.

Vis tik tarkime, kad JK pardeda pasitraukimo iš ES procesą. Blogiausiu, bet mažai tikėtinu scenarijumi, derybos būtų nevaisingos ir destruktyvios – nepavyktų išsaugoti laisvos prekybos, būtų suvaržytas laisvas kapitalo ir žmonių judėjimas, sumenktų politinė kooperacija. Tiek JK, tiek ES būtų ekonomiškai silpnesnės bei labiau pažeidžiamos geopolitinių iššūkių. Lietuva prarastų bent dalį vienos iš pagrindinių eksporto rinkų, kuriai šiuo metu tenka apie 7 procentai prekių eksporto, tačiau ekonomikos nuosmukio greičiausiai išvengtų.

Šiame scenarijuje blogiausia ne eksporto rinkos praradimas ar sumenksiantis ES biudžetas ir tiesioginė finansinė parama Lietuvai. Blogiausia būtų, jei šis referendumas ir JK pasitraukimas būtų pirmoji kregždė, įgalinanti populistines ir oportunistines jėgas kitose ES valstybėse. Visgi dramatiškiausio europinės integracijos ir kooperacijos pabaigos scenarijaus tikimybė šiandien išlieka mažesnė nei 10 procentų, todėl daug dėmesio jam skirti neverta.

Koks yra labiausiai tikėtinas scenarijus? JK pradės oficialias derybas dėl pasitraukimo iš ES, kurios truks mažiausiai du metus. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju JK liks ES nare dar kelis metus – trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nepatiriame jokio šoko, išskyrus neigiamus lūkesčius ir neapibrėžtumą, kuris gali trumpam šiek tiek prislopinti investicijų ir vartojimo augimą. Mažai tikėtina, kad derybų procese nebūtų rastas abiems pusėms naudingas kompromisas kaip išsaugoti laisvą prekybą ir tik iš dalies suvaržytą gyventojų judėjimą tarp ES ir JK.

Šioje iš pirmo žvilgsnio nemalonioje situacijoje galime įžvelgti netgi teigiamų pasekmių. Britų politinė sistema sukrėsta, kol kas panašu, kad nėra laimėjusios pusės – už išstojimą agitavę politikai pripažino, kad dalis jų pažadų buvo muilo burbulai, o tolimesnio plano jie neturi. Tai gali būti signalas kitiems europiečiams šiek tiek atidžiau ir su didesniu skepticizmu vertinti rožinius priešrinkiminius pažadus. Dar svarbiau – Europos Sąjungos biurokratai, technokratai ir politikai turi progą susimąstyti, kas lėmė tokius referendumo rezultatus ir kaip reikėtų reformuotis siekiant didesnio europiečių pasitenkinimo ir pasitikėjimo ES.

Visa tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos gyventojams ir įmonėms yra mažai priežasčių nerimauti. Amerikiečių rašytoja Erma Bombeck yra pasakiusi, kad nerimavimas yra kaip supama kėdė – veiksmo yra, bet toli nenuvažiuosi. Jei vis tik norime iš tiesų susirūpinti ir nerimauti, neverta žiūrėti į britų referendumo rezultatus ir galimas jo pasekmes. „Brexit“ niekaip nepatenka į didžiausių Lietuvos problemų penketuką. Jei norime minimizuoti kitose ES šalyse ir institucijose vykstančių procesų įtaką Lietuvai, visada galime pradėti reformuoti Lietuvos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas, didinti viešojo sektoriaus bei valstybės valdomų įmonių efektyvumą ir skaidrumą, ieškoti būdų sušvelninti demografinių lūžių įtaką, mažinti regioninę atskirtį, išnarplioti vietinius biurokratinius pančius. Problemų ir galimybių jas spręsti yra daug, o geriausia, kad jos niekaip nėra susijusios su britų balsavimo rezultatais.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis