Europos Komisija „Huawei“ įvardijo vienu didžiausių investuotojų į mokslinius tyrimus

Europos Komisija kiekvienais metais skelbia ES pramonės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) investicijų suvestinę, kurioje pagal tyrimams skirtas lėšas sureitinguojama 2500 pasaulinių kompanijų. Neseniai ES Jungtinių tyrimų centro parengtoje 2020 metų suvestinėje tarptautinė telekomunikacijų įmonė „Huawei“ pagal investicijas į MTTP Europos Sąjungoje užėmė trečią vietą. Lyginant su praėjusiais metais, bendrovei reitinge pavyko pakilti į viršų dviem pozicijomis, kas rodo didėjantį kompanijos indėlį į Europos aukštųjų technologijų pramonės ateitį.

Ilgametė ir abiem pusėms naudinga partnerystė

„ES patvirtina, jog „Huawei“ šiuo metu yra tarp trijų inovatyviausių tarptautinių kompanijų. Siekdama išsaugoti europietišką gyvenimo būdą ateities kartoms, Europa privalo išnaudoti geriausias technologijas ir inovacijas. „Huawei“ yra pasiruošusi susivienyti su Europa vardan šviesios jos ateities“, – teigia Abraham Liu, „Huawei“ vyriausiasis atstovas ES institucijoms.

Remiantis „Oxford Economics“ šių metų lapkritį publikuota „Huawei“ poveikio Europos ekonomikai ataskaita, 18 iš 31 žemyno šalių telekomunikacijų įmonė prie bendrojo vidaus produkto (BVP) prisidėjo daugiau nei 100 milijonų eurų. Bendrovė pernai daugiausiai investavo Vokietijoje, šios valstybės BVP padidinusi 3,7 milijardo eurų. Taip pat „Huawei” veikla reikšmingą vertę sukūrė Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, šių šalių BVP papildžiusi atitinkamai 3,6 ir 1,8 milijardo eurų. Tuo metu Vengrijoje „Huawei“ tapo vienu didžiausių darbdavių aukštųjų technologijų sektoriuje – kompanijos darbuotojai sudarė 0,45% visų šalies dirbančiųjų.

Europoje taip pat vykdoma didelė „Huawei“ tarptautinių tyrimų dalis, o pirmasis įmonės mokslinių tyrimų centras regione buvo įkurtas Švedijoje dar 2000 metais. „Huawei“ šiuo metu turi 23 tyrimų biurus dvylikoje žemyno šalių, kuriuose dirba 2400 mokslininkų. Bendrovė taip pat aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos „Europos horizontas“ programoje, kuria skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos – su 150 universitetų Senajame žemyne ir privataus sektoriaus įmonėmis kuriami 5G, debesijos, daiktų interneto sprendimai bei informacinių technologijų platformos, kurios bus reikalingos ateities išmaniesiems miestams.

Sėkmės pamatas – laisvas mokslinis bendradarbiavimas

„Europos horizonto“ programa laikoma pagrindiniu ES visapusiškos politikos elementu, leisiančiu Europai prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus. Atviras šios iniciatyvos požiūris užtikrina, kad mokslininkai visame pasaulyje gali siekti aukščiausios kompetencijos. Ši strategija pagerins žemyno ekonominius rodiklius, padidins Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėje arenoje bei atliks pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus – imtis aiškių ir konkrečių kovos su klimato kaita veiksmų ir spręsti pagrindines socialines problemas, kurias patiria visuomenė.

Privačios, viešosios, mokslinių tyrimų ir švietimo bendruomenės skatinamos bendradarbiauti įgyvendinant šį didelės svarbos ES politikos veiksmų planą, apimantį mokslinių tyrimų ir mokslo sektorius, nes Europos ir viso pasaulio mokslininkų darbas bei sumanumas padeda pagrindus novatoriškai visuomenei. Kadangi tyrimų ir mokslo sektorius tapo ekonominės politikos instrumentu, glaudesnė jo integracija su pramone paspartins inovacijų plėtrą ir pagrindinių verslų – transporto, logistikos, švietimo, gamybos, žemės ūko ir sveikatos apsaugos – skaitmeninę transformaciją.

Tačiau „Huawei“ tiki, kad sėkmingam naujoviškos IRT ekosistemos kūrimui būtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Optimalius rezultatus bus galima pasiekti tik tada, kai mokslininkai iš skirtingų pasaulio valstybių dirbs kartu. Kitaip tariant, būtina užtikrinti laisvą, o ne protekcionistinį požiūrį į mokslinį bendradarbiavimą. Telekomunikacijų bendrovė įsitikinusi, kad naujų pažangių paslaugų ir tinklų plėtra ateityje turi būti paremta platesne tarptautine kolaboracija, nes tik taip įmanoma suteikti didžiausią naudą visuomenei plačiąja prasme. Ekonomikos skaitmenizacija gali pavykti tik tuo atveju, jei mokslinių tyrimų, švietimo ir pramonės atstovai dalyvauja bendruose MTTP projektuose.