Europos Komisija priėmė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą

Europos Komisija priėmė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso – ES perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui gairių – priemonių. Šio veiksmų plano tikslas – sumažinti ES vartojimo poveikį ir padvigubinti ES žiedinio medžiagų naudojimo rodiklį, kartu skatinant ekonomikos augimą.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Turime tik vieną planetą Žemę, tačiau 2050 m. vartosime išteklių tiek, tarsi tokių planetų turėtume tris. Naujuoju planu žiediškumas bus integruotas į mūsų kasdienybę ir taps norma, be to, tas planas padės greičiau pereiti prie ekologiškos ekonomikos. Siūlome ryžtingų priemonių, susijusių su tvarumo grandinės pirmosios grandies – gaminio projektavimo – pokyčiais. Į ateitį orientuotos priemonės padės atverti naujų verslo ir užimtumo galimybių, suteikti naujų teisių Europos vartotojams, pasinaudoti inovacijomis bei skaitmeninimu ir, kaip ir gamtoje, užtikrinti, kad neliktų atliekų.“

Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pristatomomis priemonėmis siekiama:

• užtikrinti, kad Europos Sąjungoje tvarūs gaminiai taptų norma. Europos Komisija inicijuos teisėkūros iniciatyvą dėl tvarių gaminių, bus siekiama, jog ES rinkai tiekiami gaminiai būtų suprojektuoti taip, kad būtų tinkami naudoti ilgiau, kad juos būtų lengviau pakartotinai naudoti, pataisyti ir perdirbti, taip pat, kad juos gaminant būtų naudojama kuo daugiau perdirbtųjų medžiagų, o ne pirminių žaliavų. Bus ribojami vienkartinio naudojimo gaminiai, bus kovojama su ankstyvu moraliniu nusidėvėjimu ir bus uždrausta naikinti neparduotas ilgalaikio naudojimo prekes;
• suteikti daugiau galių vartotojams. Plane numatomi veiksmai, susiję su informacijos apie gaminių naudojimo trukmę ir kitus aplinkosauginio veiksmingumo aspektus teikimu vartotojams prekybos vietose. Europos Komisija siūlys, kad įmonės pagrįstų savo ekologiškumo teiginius naudodamosi aplinkosauginio pėdsako metodais. Siekiama užtikrinti, kad iki 2021 m. ES vartotojų ir gaminių politikos srityse būtų įtvirtinta teisė į remontą.
• daugiau dėmesio skirti sektoriams, kuriuose suvartojama daugiausiai išteklių ir kuriuose žiediškumo potencialas yra didelis: 
  • elektronika ir IRT: siūloma parengti žiedinės elektronikos iniciatyvą, kurios tikslas – skatinti užtikrinti ilgesnę gaminių naudojimo trukmę sudarant galimybes juos naudoti pakartotinai ir pataisyti, taip pat atnaujinti komponentus ir programinę įrangą siekiant išvengti pernelyg ankstyvo moralinio nusidėvėjimo;
  • baterijos ir transporto priemonės: baterijoms skirta nauja reglamentavimo sistema bus siekiama gerinti baterijų surinkimą ir perdirbimą, užtikrinti vertingų medžiagų regeneravimą, baterijoms keliamų tvarumo reikalavimų įgyvendinimą, reikalavimų dėl perdirbtosios medžiagos dalies naujose baterijose laikymąsi. Europos Komisija pasiūlys persvarstyti eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms taikomas taisykles, taip pat tvaraus alyvų atliekų apdorojimo taisykles;
  • pakuotės: siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. visas ES rinkoje esančias pakuotes būtų galima pakartotinai naudoti arba perdirbti ekonomiškai perspektyviu būdu.
  • plastikai: nauji privalomi reikalavimai dėl perdirbtosios medžiagos dalies ir ypatingas dėmesys mikroplastikams, taip pat bioplastikams ir biologiškai skaidiems plastikams;
  • tekstilės gaminiai: nauja ES tekstilės gaminių strategija bus siekiama paskatinti inovacijas tekstilės gaminių sektoriuje, taip pat suteikti postūmį ES pakartotinio tekstilės gaminių naudojimo rinkai;
  • statyba ir pastatai: bus taikoma visapusiška darniai apstatytos aplinkos strategija, kuri skatins laikytis žiediškumo principų statybos sektoriuje;
  • maistas: nauja pakartotinio naudojimo srities teisėkūros iniciatyva bus siekiama maitinimo paslaugų sektoriuje vienkartines pakuotes, stalo reikmenis ir įrankius pakeisti daugkartiniais gaminiais;
• mažinti atliekų kiekį. Daugiausia dėmesio bus skiriama atliekų susidarymo prevencijai ir atliekų perdirbimui į aukštos kokybės antrines žaliavas. Komisija apsvarstys galimybę visoje ES taikyti suderintą rūšiuojamojo atliekų surinkimo ir ženklinimo modelį. Veiksmų plane taip pat siūloma imtis veiksmų, kad būtų kuo labiau sumažintas ES atliekų eksportas ir kovojama su neteisėtu atliekų vežimu.

Žiedinė ekonomika mažina gamtiniams ištekliams daromą poveikį, o tai yra būtina sąlyga, jei iki 2050 m. norime neutralizuoti poveikį klimatui ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Pusė viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir daugiau kaip 90 proc. biologinės įvairovės netekties ir vandens trūkumo atsiranda vykdant išteklių gavybą ir perdirbimą.

Žiedinė ekonomika duos grynosios teigiamos naudos, susijusios su BVP augimu ir naujų darbo vietų kūrimu: Europoje taikant plataus užmojo žiedinės ekonomikos priemones ES BVP iki 2030 m. gali padidėti dar 0,5 proc. ir gali būti sukurta apie 700 tūkst. naujų darbo vietų.